Lukiškių aikštė – Pirmosios respublikos šimtmečiui

LLKS informacija

Lukiškių aikštės sutvarkymo projektas savo sprendimais ir planine raiška atspindi istorijos raidą, šalies laisvės siekių etapus. Pagaliau pasiekta nepriklausomybė suteikė realią galimybę šią teritoriją paversti demokratiška erdve, kurioje vietos užtektų visų interesų grupėms.

Kiekvienu pasipriešinimo laikotarpiu ši vietovė nesiformavo kaip istorinė miesto aikštė, ji kito ir atrodė skirtingai: viduramžių kovų su kryžiuočiais bei kitais užpuolikais laikais čia buvo žalias priemiestis, caro okupacijos metais – didelė turgavietė miesto pakraštyje, sovietmečiu – kietai centruota ideologinė erdvė su paminklu centre. Visi šie sluoksniai simboliškai atspindėti šiuo metu baigiamame realizuoti projekte, išryškinant erdvės daugiafunkciškumą.

Natūraliai susiformavusiai tapybiškai Vilniaus struktūrai nebūdingos pompastiškos ašys ar kieta simetrija. Lukiškių aikštės kontekstas taipogi yra daugialypis ir gana eklektiškas. Naujoje kompozicijoje jautriai reaguojama į aplinkos specifiką: pratęsiama memorialinė Aukų gatvelės linija, išryškinamas takas sukilėlių memorialo link. Centro dalis grįsta granito plokštėmis skirta reprezentacijai ir renginiams, o didžiojoje erdvės dalyje vyrauja šiai erdvei būdinga žaluma. Riba tarp šių skirtingų dalių ypatingai sureikšminama suteikiant jai išskirtinę prasmę: kietoji danga simbolizuoja buvusius priespaudos laikus, o žalieji plotai – atkurtą laisvę ir nepriklausomybę. Šios linijos priekyje suformuota galimybė meniniam akcentui sukurti. Tai galėtų būti dinamiškas VYTIS, brėžiantis aiškią ribą tarp priespaudos ir laisvės. Visų memorialinių linijų ir skirtingų dangų sandūroje formuojamas erdvės kompozicinis branduolys – „rėdos ratas“. Daugiaprasmis etnografinis ženklas atspindi nenutrūkstančią gyvenimo tėkmę, gamtos kitimo ciklą, žmogaus gyvenimo etapus, keturias stichijas (žemė, ugnis, vanduo, oras) ir pan. Visa tai sukuria stiprias menines prielaidas memorialinei kompozicijai, skirtai laisvės kovotojų atminimui, formuoti pagal konkrečią užduotį numatant visas reikalingas sudedamąsias dalis (atminimo ženklus, užrašus, datas ir t.t.). Visuomenės pastangomis pastatytas vėliavos su valstybės herbu stiebas paliekamas ir įjungiamas į bendrą kompoziciją.

Žaliuosiuose erdvės plotuose driekiasi pagrindiniai funkciniai takai, išdėstyti tarsi „gyvybės medžio“ šakos. Perimetriniai takai išplatinti, padengti tvirta danga, sukurta savotiška „vidinė pėsčiųjų gatvelė“, leisianti atgaivinti erdvę švenčių ir mugių metu. Nuo pagrindinės erdvės ji atribota specialiai formuojamų medžių eilėmis.

Didelis dėmesys skirtas žaliojo augalijos žiedo, supančio erdvę atgaivinimui. Tai – savotiški „gamtos rėmai“ aikštės erdvės piešiniui. Istorinės medžių eilės išryškintos pasivaikščiojimo takų alėjomis, po jomis suformuotos jaukios erdvės poilsiui, kariljonų muzikos klausymuisi, skirtingo amžiaus vaikų žaidimams ir t.t. Šalia takų numatytos vietos suoliukams, šviestuvams, geriamo vandens fontanėliams, šiukšliadėžėms ir kitiems mažosios architektūros elementams.

Skulptūrinė-architektūrinė kompozicija

Lapkričio 10 d. Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta Vyčio paramos fondo siūloma skulptūrinė-architektūrinė kompozicija Lukiškių aikštei. Aplinkos ministrui, architektams ir už Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto įgyvendinimą atsakingiems asmenims pateikta viena iš idėjų, koks paminklas turėtų būti Lukiškių aikštės centre, – tai kovų už Lietuvos laisvę simbolis Vytis.

„Kreipiamės į Lietuvos žmones kviesdami statyti paminklą, kuris ves mus į ateitį. Tokius dalykus, kaip statyti ar ne nacionalinius paminklus, turi nuspręsti ne siaura profesinė grupė, o šalies visuomenė. Vyčio paramos fondas š. m. spalio 28 d. paskelbė atvirą geriausio Valstybės simbolio Vyčio skulptūrinio modelio konkursą. Norime Lukiškių aikštėje pastatyti meno kūrinį Valstybės simbolio tema, kad jis ir toliau jungtų visų pažiūrų, tautybių ir profesijų Lietuvos žmones“, – susitikime sakė Vyčio paramos fondo valdybos pirmininko pavaduotojas V. Kavaliauskas.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pritarė idėjai, kad visuomenei turi būti sudaryta galimybė dalyvauti Vyčio paminklo kūrimo ir statybos procese. Ministras džiaugiasi, kad Aplinkos ministerija padeda keisti miesto veidą – aktyviai prisideda prie vienos svarbiausių Vilniaus miesto erdvių – Lukiškių aikštės – rekonstrukcijos. Bendradarbiaujant Vyriausybei, Aplinkos ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei pradėti Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai.

Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projekto autoriai siekia paversti aikštę „daugiafunkcine Lietuvos laisvės ir demokratijos erdve“. Joje atsispindės skirtingų laikotarpių kovų už Lietuvos laisvę vaizdai, aikštė bus pilna žalumos, todėl ją bus galima išnaudoti tiek iškilmingoms progoms, tiek ir poilsiui.

Tikimasi, kad Lietuvos valstybės 100-mečio jubiliejų galėsime minėti jau atnaujintoje Lukiškių aikštėje.

Išrinktas Vytis

Visuomenininkai, užsimoję iki kitų metų Vasario 16-osios Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą, ketvirtadienį paskelbė Vyčio paramos fondo skelbto konkurso nugalėtoją.

Kaip rašyta anksčiau, konkursui buvo pateikta 13 modelių. Konkurso komisija nusprendė, kad geriausias yra skulptoriaus iš Klaipėdos, Nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“.

Antroji vieta atiteko skulptoriaus iš Vilniaus Gitenio Umbraso darbui „Baltai“, o trečioji vieta – kauniečiui skulptoriui Stasiui Žirguliui už kūrinį „Šviesą nešantis“. Pirmųjų vietų laimėtojams bus įteiktos fondo premijos – atitinkamai 3, 2 ir 1 tūkst. eurų.

Vasario 16-ąją išplatintame pranešime Vyčio paramos fondas tvirtina artimiausiu metu ketinantis pasirašyti su nugalėtoju sutartį, o visuomenė kviečiama paremti, kad laisvės kovotojų atminimą įamžinanti skulptūra iškiltų sostinės Lukiškių aikštėje.