LLKS informacija
Lukiškių aikštės sutvarkymo projektas savo sprendimais ir planine raiška atspindi istorijos raidą, šalies laisvės siekių etapus. Pagaliau pasiekta nepriklausomybė suteikė realią galimybę šią teritoriją paversti demokratiška erdve, kurioje vietos užtektų visų interesų grupėms.
Kiekvienu pasipriešinimo laikotarpiu ši vietovė nesiformavo kaip istorinė miesto aikštė, ji kito ir atrodė skirtingai: viduramžių kovų su kryžiuočiais bei kitais užpuolikais laikais čia buvo žalias priemiestis, caro okupacijos metais – didelė turgavietė miesto pakraštyje, sovietmečiu – kietai centruota ideologinė erdvė su paminklu centre. Visi šie sluoksniai simboliškai atspindėti šiuo metu baigiamame realizuoti projekte, išryškinant erdvės daugiafunkciškumą.
Natūraliai susiformavusiai tapybiškai Vilniaus struktūrai nebūdingos pompastiškos ašys ar kieta simetrija. Lukiškių aikštės kontekstas taipogi yra daugialypis ir gana eklektiškas. Naujoje kompozicijoje jautriai reaguojama į aplinkos specifiką: pratęsiama memorialinė Aukų gatvelės linija, išryškinamas takas sukilėlių memorialo link. Centro dalis grįsta granito plokštėmis skirta reprezentacijai ir renginiams, o didžiojoje erdvės dalyje vyrauja šiai erdvei būdinga žaluma. Riba tarp šių skirtingų dalių ypatingai sureikšminama suteikiant jai išskirtinę prasmę: kietoji danga simbolizuoja buvusius priespaudos laikus, o žalieji plotai – atkurtą laisvę ir nepriklausomybę. Šios linijos priekyje suformuota galimybė meniniam akcentui sukurti. Tai galėtų būti dinamiškas VYTIS, brėžiantis aiškią ribą tarp priespaudos ir laisvės. Visų memorialinių linijų ir skirtingų dangų sandūroje formuojamas erdvės kompozicinis branduolys – „rėdos ratas“. Daugiaprasmis etnografinis ženklas atspindi nenutrūkstančią gyvenimo tėkmę, gamtos kitimo ciklą, žmogaus gyvenimo etapus, keturias stichijas (žemė, ugnis, vanduo, oras) ir pan. Visa tai sukuria stiprias menines prielaidas memorialinei kompozicijai, skirtai laisvės kovotojų atminimui, formuoti pagal konkrečią užduotį numatant visas reikalingas sudedamąsias dalis (atminimo ženklus, užrašus, datas ir t.t.). Visuomenės pastangomis pastatytas vėliavos su valstybės herbu stiebas paliekamas ir įjungiamas į bendrą kompoziciją.
Žaliuosiuose erdvės plotuose driekiasi pagrindiniai funkciniai takai, išdėstyti tarsi „gyvybės medžio“ šakos. Perimetriniai takai išplatinti, padengti tvirta danga, sukurta savotiška „vidinė pėsčiųjų gatvelė“, leisianti atgaivinti erdvę švenčių ir mugių metu. Nuo pagrindinės erdvės ji atribota specialiai formuojamų medžių eilėmis.
Didelis dėmesys skirtas žaliojo augalijos žiedo, supančio erdvę atgaivinimui. Tai – savotiški „gamtos rėmai“ aikštės erdvės piešiniui. Istorinės medžių eilės išryškintos pasivaikščiojimo takų alėjomis, po jomis suformuotos jaukios erdvės poilsiui, kariljonų muzikos klausymuisi, skirtingo amžiaus vaikų žaidimams ir t.t. Šalia takų numatytos vietos suoliukams, šviestuvams, geriamo vandens fontanėliams, šiukšliadėžėms ir kitiems mažosios architektūros elementams.
Skulptūrinė-architektūrinė kompozicija
Lapkričio 10 d. Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta Vyčio paramos fondo siūloma skulptūrinė-architektūrinė kompozicija Lukiškių aikštei. Aplinkos ministrui, architektams ir už Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto įgyvendinimą atsakingiems asmenims pateikta viena iš idėjų, koks paminklas turėtų būti Lukiškių aikštės centre, – tai kovų už Lietuvos laisvę simbolis Vytis.
„Kreipiamės į Lietuvos žmones kviesdami statyti paminklą, kuris ves mus į ateitį. Tokius dalykus, kaip statyti ar ne nacionalinius paminklus, turi nuspręsti ne siaura profesinė grupė, o šalies visuomenė. Vyčio paramos fondas š. m. spalio 28 d. paskelbė atvirą geriausio Valstybės simbolio Vyčio skulptūrinio modelio konkursą. Norime Lukiškių aikštėje pastatyti meno kūrinį Valstybės simbolio tema, kad jis ir toliau jungtų visų pažiūrų, tautybių ir profesijų Lietuvos žmones“, – susitikime sakė Vyčio paramos fondo valdybos pirmininko pavaduotojas V. Kavaliauskas.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pritarė idėjai, kad visuomenei turi būti sudaryta galimybė dalyvauti Vyčio paminklo kūrimo ir statybos procese. Ministras džiaugiasi, kad Aplinkos ministerija padeda keisti miesto veidą – aktyviai prisideda prie vienos svarbiausių Vilniaus miesto erdvių – Lukiškių aikštės – rekonstrukcijos. Bendradarbiaujant Vyriausybei, Aplinkos ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei pradėti Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai.
Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projekto autoriai siekia paversti aikštę „daugiafunkcine Lietuvos laisvės ir demokratijos erdve“. Joje atsispindės skirtingų laikotarpių kovų už Lietuvos laisvę vaizdai, aikštė bus pilna žalumos, todėl ją bus galima išnaudoti tiek iškilmingoms progoms, tiek ir poilsiui.
Tikimasi, kad Lietuvos valstybės 100-mečio jubiliejų galėsime minėti jau atnaujintoje Lukiškių aikštėje.
Išrinktas Vytis
Visuomenininkai, užsimoję iki kitų metų Vasario 16-osios Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą, ketvirtadienį paskelbė Vyčio paramos fondo skelbto konkurso nugalėtoją.
Kaip rašyta anksčiau, konkursui buvo pateikta 13 modelių. Konkurso komisija nusprendė, kad geriausias yra skulptoriaus iš Klaipėdos, Nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“.
Antroji vieta atiteko skulptoriaus iš Vilniaus Gitenio Umbraso darbui „Baltai“, o trečioji vieta – kauniečiui skulptoriui Stasiui Žirguliui už kūrinį „Šviesą nešantis“. Pirmųjų vietų laimėtojams bus įteiktos fondo premijos – atitinkamai 3, 2 ir 1 tūkst. eurų.
Vasario 16-ąją išplatintame pranešime Vyčio paramos fondas tvirtina artimiausiu metu ketinantis pasirašyti su nugalėtoju sutartį, o visuomenė kviečiama paremti, kad laisvės kovotojų atminimą įamžinanti skulptūra iškiltų sostinės Lukiškių aikštėje.
Skubos darbą velnias gano.
Jei liberalai vilniečiai nenori, Kaunui atiduokite vytį, mes priimsime. Nežinau, kokia čia skuba, VYTIS – tai taip viskas aišku. o Vilniaus Gediminas baisus, vos negriūvantis prie to kuino. galit Gediminą pakeisti VYČIU
Įdomus pasiūlymas. Gediminas lai sau lieka stovėti, jei jau nulipo nuo arklio, o šalia jo pastatyti tikrą raitelį Vytį (Vytautą), kad kompozicija būtų su aiškia mintim. Nėr ko nuo arklio raiteliui nulipinėti. O atlikusį bronzinį Gedimino arklį tiktų padovanoti Anykščių arklio muziejui.
sabotažas (kaip ir vagystės bei melavimai ir apgaudinėjimai) – tai esminis partinukų atributas.
be tų atributų nebūtų priėmę į Partiją, nebūtų nusipelnę gyventi geriau
Dėl Gedimino sutinku. Neišardyta Vytis gražiau. Butų Kašuba karalių palikęs balne, tai ir turėtum Vytį, ir kartu aikštę paradams. Bet aikštę paradams tebeturim. Kam tą Lukiškių aikštę versti dar vienu plecium ? Ir tie takeliai atrodo dirbtinai.
„Vytis” nuo žodžio „vyti”.
Valdžia niekada nesutiks jog aikštėje ir dar Lukiškių (greta kalėjimo!) stovėtų viešas raginimas vyti.
„Vyti vagis iš valdžios!”
Skamba beveik kaip „vyti virvę”.
Nuo tokių sąskambių ima niežtėti sprandą ir išdžiūsta burnoje.
Tauta gal ir savižudžiai, bet valdžia, ne-a.
atsiranda nesusipratėlis „vycka”, ko gero ir pradinės nebaigęs, ir ima aiškinti Vyčio prasmę. Tuo tarpu Vytis yra kilęs nuo Lietuvos valdovo Vytenio vardo, kai jis 1278 metais šį raitelį įamžino savo antspaude. Visa tai aprašyta Ipatijaus metraštyje. Tai vienas seniausių valstybės ženklų (herbų) pasaulyje.
Tie, kurie nori išrauti iš Tautos atminties jos simbolius ir istoriją, bando, nors ir nemokšiškai, visa tai niekinti.
Bet postamentas niekam tikęs, lyg ant bačkos pastatytas. Man tai gražiai atrodė postamentas ant kurio stovėji paminklas Leninui.
Gedimino prospekto aikštėje toks postamentas labai tiktų. Jis gali nepatikti tik tiems, kuriems nemiela prisiminti Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę, bet čia jau jų problemos. Tauta tiesiog privalo savo sostinėje turėti Vytį kaip visiems priminimą apie nesunaikinamą per amžius dižią lietuvių tautą.
Pirmą kartą raitelis ant žirgo kaip valstybės ženklas panaudotas 1366m. Nuo XVa.iki XIX a. vartotas pavadinimas Pagaunė( lenk. Pogon) arba Vaikymas( Waikymas). Vytis didžiąja raide kaip herbo pavadinimas, vietoj Pagaunės, Waikytojo pradėtas naudoti XIX a.
Tačiau galima naudoti ir avataras Kalki.Šaltinis knyga „Rasties versmė” pusl. 174.
Aišku – Vaikytojas, Vaikymas. Aha, reiškia trumpiau – ne „vytis”, o „vaikis”.
Bachūriux. Reik į ranką beisbolo lazdą įtvert ir bus kaip iš Vedų plaukęs.
>upanišadininkui, jei nepatinka tai gali įsivaizduoti kad tas raitelis tai iš ekranizuotos trilogijos ” Žiedų valdovas” antrojo filmo, kai kraupių nakties kautynių su Mordoro orkų būriais Helmo dauboje pačią kritiškiausią akimirką tolumoje pasifirsta kanopų griaudesys ir ant aukšto kalno keteros pasirodo baltas raitelis su iškeltu kalaviju paskui save vedantis išsigelbėjimo kariauną ir lemiantis Pergalę, arba knygosJ.R.R. Tolkieno trilogijos ” Žiedų valdovas”(III knyga, II dalis VII sk. galas) – ” Baltasis raitelis”
Si karta aikste suplanuota graziai ir tvarkingai ,ir tie takeliai nesimetriski labiau patinka nei kad buvo anksciau simetriska. Labai gerai, kad yra nuspresta ir prieita bendros nuomones , om 100 proc. nuomones niekada nebus .Lauksime aikstes darbu pabaigos. Odel paminklo Laisves Karys irgi nieko pries , yra viskas tvarkoje ,kaip yra , nes svarstymams nebus galo – gali dar 10 metu prireikti…
Kultūros Baruos Pilkausko rašinys apie mūsų naująsias aikštes – patariu.
Vyčio idėja labiau pritiktų Mindaugo Lietuvai ,o šiandien didžiausias pavojus iškilo pačiai lietuvybės ,kurios nė kvapo nesijaučia šiandieninėje Lietuvos sostinėje ,kaip svarbiausio valstybingumo pamato išlikimo reikšmė. Todėl nuosekliai remiantis lietuviškai nusiteikusiais mūsų filosofais ,esant tokiam sparčiam Lietuvos valstybės nykimo procesui reiktų pabrėžti jos reikšmę pradedant nuo svarbiausios šalies aikštės sostinėje .Tuo aspektu prioritetą teikčiau ne politkorektiškam Vyčiui,o lietuvių kalbos puoselėtojui,lietuviškos abėcėlės ,gramatikos autoriui J.Jablonskiui -tai jam turėtų būti pastatytas klasikinio tipo monumentas ,kuris visoms kartoms minėtų lietuviškos sostinės svarbą lietuviams.Juk lietuvių kalba ,anot mūsų filosofų ,šiandien bene vieninteliai klijai ,kurie dar laiko mūsų kraštą nuo akivaizdaus išvalstybinimo siekių.