Lukiškių aikštėje rengiamas minėjimas partizanų vado J. Krikštaponio žuvimo 79-osioms metinėms

Rengėjai kviečia 2024 m. sausio 12 d., 12 val. dalyvauti mitinge, minint 79-ąsias Juozo Krišktaponio žūties Lėno miške metines.

Renginys-mitingas vyks Lukiškių aikštėje prie Šimtmečio rato, Vilniuje.

Ernestas Subačius, alkas.lt

Karys savanoris, pulkininkas Juozas Krikštaponis, prezidento Antano Smetonos sūnėnas vokiečių okupacijos metais dalyvavo antinacinėje veikloje, kai sovietiniai partizanai nušovė du vokiečius rinkusius mokesčius, išgelbėjo nuo sušaudy

mo Bagnapolio kaimo gyventojus. Ukmergės restorane vokiečių karininkams pavadinus valstiečius lietuviškomis kiaulėmis išmetė du vokiečių karininkus pro duris, dėl to 3 mėnesius kalėjo Kauno gestapo kalėjime. Tik atsitiktinumo dėka, išgelbėjo jį nuo žūties atvykęs į Lietuvą generolas Stasys Raštikis.

Baigiantis karui ir traukiantis vokiečiams iš Lietuvos buvo kviečiamas trauktis kartu, tačiau kaip garbingas karininkas nepriėmė kvietimo, o subūręs ir gerai apginklavęs partizanų būrį su savo broliu Lėno miške didvyriškai žuvo kovoje u

ž Lietuvos laisvę.

Manome, kad garbingos Krikštaponių giminės byla siejama su sovietinių palikuonių nekenčiamu prezidentu Antanu Smetona, apšmeižiant jo sūnėną Juozą Krikštaponj, o tuo pačiu Prezidentą. Šiuo metu minimos Prezidento Antano Smetonos 150 gimimo ir 80-osios jo tragiškos žūties metinės, tačiau paminklo pastatymas Vilniuje jo garbei akivaizdžiai jau vėluos.

Juozo Krikštaponio žūties relikvija atvežta iš Lėno miško, garbingai įamžinta ir pašventinta Lukiškių aikštės Šimtmečio rato gelmėje. Mitingo organizavimo diena sutampa su jo žūties 79 metinėmis. Juozo Krikštaponio ir jo brolio, garbingai žuvusių už Lietuvos laisvę, palaikai iki šiol nesurasti, todėl turi būti tęsiama jų paieška.

Nepastebimai praslinko 33 metai nuo valstybės atkūrimo, tačiau Vilnius ir toliau lieka vienintele sostine, kurioje nėra pagerbtas per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimas.

Lietuvos visuomeninės-patriotinės organizacijos, kartu su architektais, projektavusiais Lukiškių aikštę, iš suaukotų lėšų suformavo šimtmečio ratą, įrengė memorialo pamatus, sudėjo tvirtas metalines konstrukcijas, kad stabiliai stovėtų paminklas, jos centro nišoje įamžino ir iškilmingai pašventino 100 relikvijų, suvežtu iš laisvės kovų žūties vietų, tačiau nuostabiai suprojektuota aikštė ir toliau lieka be pagrindinio aikštės simbolio – Vyties.

LR Prezidentas 2020 m liepos 10 d. pasirašė įstatymą, kuris įsigaliojo rugpjūčio 1 d., įtvirtinusiu, kad valstybės simbolį vaizduojantis Vytis su memorialu turės būti pagrindinis reprezentacinės aikštės akcentas. Už Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 4 – susilaikė. Deja, iki šiol Prezidento pasirašytas Įstatymas nevykdomas.

Renginio vedėjas ir įžanginį žodį tars dr. Kostas Ivanauskas, maldą ves LLKS kapelionas Brolis Paulius-Vaineikis. Mitinge taip pat pasisakys Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas, Prof. Alfonsas Vaišvila, arch. Kęstutis Akelaitis.

Atminimo akmuo Ukmergėje

Autorius yra Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas

5 2 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
11 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
11
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top