Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) direktoriaus V. G. bylą, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritarė Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadoms, jog V. G. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas ir V. G. atleidimas iš pareigų buvo nepagrįsti.
Ginčas nagrinėtoje byloje iš esmės kilo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, panaikinimo pareiškėjui bei jo atleidimo iš FNTT direktoriaus pareigų. Paminėtas leidimas buvo panaikintas, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, t. y. nustačius pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.
LVAT, remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, pažymėjo, jog valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, būtina paisyti reikalavimo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai juo pasitikėti – taigi asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, paminėta teisė turi būti atimama. Nagrinėtoje byloje LVAT vertino, jog pareiškėjo nepatikimumas buvo grindžiamas iš esmės mažareikšmiu, atsitiktiniu faktu (vengė tuoj pat užpildyti tam tikrą klausimyną) bei vienintele nepalankia tyrimo poligrafu išvada, kuri nesant jokios kitokios neigiamos, kompromituojančios informacijos apie pareiškėją ir jo aplinką, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina tik prielaidomis. LVAT teisėjų kolegija vertino, jog šioje byloje nurodyti faktai, aplinkybės, byloje pateikti įrodymai ir jų visuma nepatvirtino išvados, kad pareiškėjas dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija. Be to, LVAT atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybės saugumo departamentas, poligrafu tikrindamas pareiškėją, tikrino ne jo asmens patikimumą apskritai, bet konkrečią informaciją apie neteisėtą ikiteisminio tyrimo duomenų perdavimą tretiesiems asmenims, nors teismui nebuvo pateikta daugiau jokių įrodymų, nenurodyta argumentų, kuriais galėtų būti grindžiami tokie įtarimai pareiškėjui.
Atsižvelgdama į paminėtus argumentus, LVAT teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog panaikinant V. G. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nebuvo nustatytos objektyvios aplinkybės, kad jis dėl savo asmeninių ar dalykinių savybių negali dirbti su įslaptinta informacija – toks sprendimas pagrįstas išimtinai tik neigiama tyrimo poligrafu išvada, ir tai prieštarauja Poligrafo naudojimo įstatymo nuostatoms. LVAT teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, jog pačios poligrafo išvados pagrįstumas, t. y. poligrafu tirtos informacijos tikrumas, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Nustatęs, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui buvo panaikintas nepagrįstai, LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš FNTT direktoriaus pareigų. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra išrinktas 2012–2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariu, LVAT pažymėjo, jog apsisprendęs tapti Seimo nariu, pareiškėjas būtų turėjęs atsisakyti tarnybos FNTT vadovo pareigose, ir todėl jo atleidimo iš tarnybos šiose pareigose data turi būti nukeliama iki Seimo nario priesaikos davimo dienos. Tuo remiantis, pareiškėjui buvo priteistas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą būtent iki šios dienos.
LVAT teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertino tai, kad pareiškėjo pažeistos teisės yra visiškai apgintos atleidimą iš pareigų pripažįstant neteisėtu ir kompensuojant netektas darbo pajamas. Be to, teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas buvo išrinktas Seimo nariu, paneigia jo argumentus, kad dėl viešai skelbtos informacijos apie jo tariamą nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei buvo pakenkta pareiškėjo reputacijai, geram pareigūno vardui, sukeltas visuomenės nepasitikėjimas. Atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytus ir pirmosios instancijos teismo nustatytus V. G. patirtus išgyvenimus ir nepatogumus bei paminėtas aplinkybes, LVAT padarė išvadą, jog pareiškėjui priteista per didelė neturtinės žalos atlyginimo suma – ši suma buvo sumažinta iki 10 000 Lt.
Pasveikintas Tiesos sambūrio vardu buvęs FNTT vadovas, parlamentaras, dabartinis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius sakė:
„Pasveikinkime vieni kitus. To pasiekėme visi kartu. Dabar, tikėkimės, teisingumo Lietuvoje bus daugiau. Nesileisdami į sprendimo detales, galime tiesiog sakyti: visi kartu pasiekėme daugiau teisingumo. Ir pareigūnai, tikėkimės, turės daugiau drąsos vadovautis įstatymais, o ne korumpuotų viršininkų nurodymais, ir sugebės jiems pasipriešinti.“