Balsavimas ES parlamente gali pakeisti Europos politiką radikaliu lyčių kvotų mandatu ir centralizuoti ES rinkimų taisykles tolstant nuo nacionalinių valstybių praktikos.
Europos Parlamentas pritarė siūlymui reformuoti Europos Parlamento rinkimus, įtraukdamas radikalią lyčių kvotą, kuri reikalauja, kad 50 procentų kandidatų būtų moterys.
Nors kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, buvo nustatyta, kad tokios lyčių kvotos yra diskriminacinės dėl savo antidemokratinio pobūdžio, Briuselyje pasiūlymas buvo šiaip taip priimtas – už įstatymo priėmimą balsavo 331 iš 640 europarlamentarų. Kiti 257 buvo prieš, o 52 susilaikė.
Dabar pasiūlymą svarstys Europos Taryba, valstybių narių vyriausybėms atstovaujanti institucija, o patvirtinimui reikės vienbalsio sprendimo.
Panašūs įstatymai, įvesti kitose šalyse, privedė prie absurdiškų politinio laviravimo atvejų. Pavyzdžiui, Meksikoje 18 politikų, kurie biologiškai buvo vyrai, pakeitė savo socialinę lytį į moters, kad galėtų dalyvauti rinkimuose ir įvykdyti lyčių kvotų reikalavimus. ES pasiūlyme teigiama, kad taip pat bus gerbiami „nei vienai iš dviejų lyčių savęs nepriskiriantys asmenys“ (angliškai non-binary), tačiau, ką tai reiškia praktiškai, neaišku. Europoje, vis labiau priimančioje lyčių keitimus neužduodant jokių klausimų, politikai, bandantys „apžaisti sistemą“, gali išbandyti panašias strategijas, kad galėtų konkuruoti rinkimuose.
Rinkimų sistemos peržiūrėjimas
Naujasis pasiūlymas susijęs ne tik su lyčių kvotomis, bet ir siekia suvienodinti būdus, kuriais EP nariai renkami kiekvienoje valstybėje narėje, sukurti visos Europos rinkimų apygardą ir leisti piliečiams komentuoti Europos Komisijos pirmininko rinkimus.
Dabar bloko valstybės narės aptars Europos Parlamento teisėkūros iniciatyvą. Pasak europarlamentarų, naujai sukurta Europos rinkimų tarnyba turėtų prižiūrėti naują rinkimų procesą ir jo laikymąsi.
Nurodytas antradienį patvirtintos iniciatyvos tikslas – panaikinti nacionalines ES rinkimų taisykles ir sukurti vieną iš Briuselio diktuojamų taisyklių rinkinį visoms ES valstybėms narėms. Taip pat būtų nustatyta viena Europos Parlamento rinkimų data. Pagal Europos Parlamento siūlymą, Europos dieną, gegužės 9-ąją, visa Sąjunga balsuotų kartu. ES piliečiai galėtų balsuoti bet kurioje valstybėje narėje, taip pat ir paštu.
Europarlamentarai siūlo, kad kiekvienas rinkėjas Europos Parlamento rinkimuose turėtų du balsus. Pirmasis balsavimas būtų įprastas balsavimas nacionaliniuose rinkimuose, o antrasis – už visos Europos rinkimų apygardą. Kandidatus iškeltų ir siūlytų atskiros Europos politinės partijos – tokiu būdu būtų išrinkti papildomi 28 europarlamentarai, o partijos visos Europos kandidatų sąrašo lyderis būtų ir frakcijos kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus.
Liberaliems Čekijos EP nariams pasiūlymo neužtenka
Čekijos europarlamentaras Stanislav Polčák mano, kad mažai tikėtina, jog Taryba priimtų pasiūlymą iki kitų rinkimų 2024 m.
„Siūloma reforma daugiausiai naudinga tradicinėms partijoms, kurios dėl savo įtakos didelėse valstybėse stiprės mažesniųjų sąskaita“, – sakė Europos Parlamento narys nuo Piratų partijos Mikuláš Peksa, pavadinęs pasiūlymą nuviliančiu.
Valdančias politines jėgas palaikantis europarlamentaras Tomáš Zdechovský (KDU-ČSL) teigė, kad neplanuota balsavimo visos Europos apygardoje pasekmė gali būti ta, kad laimės žinomi „populistai“ ar „egzotikai“.
Pirmadienio diskusijoje Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová pareiškė, kad Komisija visiškai pritarė teisėkūros iniciatyvos projektui.
Šaltinis: RMX