Kitą dieną po prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbos, kurioje ji patvirtino kandidatuosianti antrajai kadencijai į prezidentus, vasario 4-ąją, „Marijos radijo“ studijoje svečiavosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ideologas dr. Mantas Adomėnas. „Aktualijų“ laidoje kalbėtasi apie „krikščioniškus visuomenės pagrindus ir apie mūsų gyvenimo, taip pat ir politinio, aktualijas“.
Atsakydamas į laidos vedėjo Rido Jasiulionio klausimą, kas svarbiausia vakarykštėje prezidentės kalboje, M. Adomėnas, pasiūlė žvelgti į šią kalbą kaip į „viziją ir užduotį antrajai kadencijai“, mat kitų kandidatų kalbose jis matąs tik „pasipriešinimą dabar prezidentaujančiai prezidentei“. Ir, žinoma, jis nekėlė klausimo: o kas nutiko ankstesniajai prezidentės vizijai kovoti su korupcija, skaidrinti visuomenę?
R. Jasiulionis: […] šiandien turbūt aktualiausia politinė tema būtų prezidentės Dalios Grybauskaitės vakarykštė kalba, kurioje ji patvirtino, kad kandidatuos antrajai savo kadencijai į prezidentus. Man turbūt […] labiausiai įsiminė jos įsitikinęs tvirtinimas, kad ji nepasidavė per pirmąją savo kadenciją jokioms įtakoms. Mantai, kas Jums atrodė svarbiausia vakarykštėje prezidentės kalboje?
M. Adomėnas: Iš tiesų, gerbiami klausytojai, mes nesame šioje laidoje tiesiog politologai, kurie ima reiškinius ir aptarinėja: o kas čia dabar bus ir kas čia nutiko. Iš tiesų į politikos aktualijas mes mėginame žvelgti, jeigu taip galime pasakyti, iš amžinybės perspektyvos ar bent iš krikščioniškos visuomenės formavimo perspektyvų. Ir kodėl dabar svarbu į tą prezidentės kalbą žvelgti? Todėl, kad ji suformuluoja savotiškai viziją ir užduotį antrajai kadencijai, jeigu būtų išrinkta, ir tuo skiriasi nuo kitų pareiškusių norą kandidatuoti kalbų, kurių dauguma buvo iš tiesų orientuotos tiesiog į pasipriešinimą dabar prezidentaujančiai prezidentei. Ir toje kalboje suformuluota tam tikra visuomenės vizija. Be abejo, tai labai trumpa kalba, trumpas tekstas. Ten kalbama ir apie tai, kas buvo nuveikta. Bet buvo pradėta kalbėti ir įvardyta, kad uždavinys, kuris mūsų laukia, iš tiesų yra kurti sąžiningų žmonių galimybių visuomenę, galimybių visuomenę sąžiningiems žmonėms. Ir tai nuskambėjo būtent tame kontekste, kad ir korupcijos grėsmės, ir prasidedantis ekonominis atsigavimas, kuris turėtų atnešti gerovę į kiekvienus namus ir kiekvienam žmogui. Bet tai nebus pasiekta, anot prezidentės, jeigu neįvyks persilaužimas būtent skaidrios, sąžiningos visuomenės ir galimybių visuomenės sąžiningiems žmonėms link. Ir tai yra įdomi vizija ta prasme, kad iš tiesų yra keliamas tam tikras moralinis visuomenės idealas ir sąžiningumas. Iš tiesų, tame kontekste labai svarbu klausti: o ką gali padaryti politikai kurdami visuomenę, kokiais instrumentais jie gali prisidėti prie tos sąžiningos visuomenės kūrimo? Ir čia prezidentė iš tiesų išeina iš to įprastinio kalbėjimo. Paprastai, kai politikai kalba ar apie korupciją, ar apie kitus uždavinius, jie nurodo ir tokius teisinius instrumentus: išleis įstatymą ar priims tam tikrą įsakymą, įsteigs instituciją, skirs pinigų…
R. Jasiulionis: Griežtai nubaus ką nors.
M. Adomėnas: Griežtai ką nors nubaus. Čia gi buvo pradėta kalbėti apie tam tikrą moralinį visuomenės tikslą ir moralinį idealą. Ir tai man atrodo yra labai svarbu, jeigu mes kalbam iš tiesų apie politikų vaidmenį apskritai, kad visi tie veiksmai, apie kuriuos kalbėjau, tai buvo įstatymų leidimas, baudimas, institucijų kūrimas. Jie iš tiesų tik iš paviršiaus gali paliesti ir iš šalies patį visuomenės gyvenimą. Bet jeigu nėra piliečių tam tikro moralinio apsisprendimo, visos priemonės bus tiktai labai trumpalaikės ir negiliai užgriebiančios. Ir ta pati kova su korupcija – jeigu bus galvojama tiktai apie tai, kokios baudos bus, kaip pagauti nusikaltėlius, bet nebus kalbama apie tai, kad pati visuomenė, patys piliečiai turi keistis ir turi pakeisti savo požiūrį į tai, ko jie tikisi iš visuomenės, kas yra sąžiningas veikimo būdas ir kaip reikėtų tvarkyti savo gyvenimą, kad visiems būtų geriau, kad būtų galvojama ne tik apie savo artimiausius interesus, bet ir apie bendrąjį gėrį.
Be to, moralinio pasikeitimo iš tiesų visos priemonės yra labai paviršutinės ir neišsprendžia tos giluminės problemos. Taigi, čia prezidentė… na, jos situacija yra labai specifinė iš tiesų, – ji nėra tokia įtakinga mūsų teisinėje sistemoje kaip kad premjeras, arba, pavyzdžiui, JAV prezidentas, kur iš tiesų galios įrankiai yra žymiai didesni. Ji pradeda kalbėti apie tam tikro, būtent moralinio idealo kėlimą šitoje visuomenėje. Ji kalba apie vieną sritį – apie sąžiningumą, apie galimybių šalį, kovą su korupcija ir tam kviečia piliečius. Ir, man atrodo, tai yra labai svarbus momentas, kuris mums, kaip katalikams, nurodo į tą būtiną dėmenį krikščioniškos visuomenės kūrime, būtent, kad pirmiausia valstybę ir visuomenę kuria patys piliečiai.
R. Jasiulionis: […] Ir prisimenant tai, kad prezidentė save vis dėlto taip įvardina kaip tos „sąžiningų žmonių galimybių šalies“ tokia atstove ar kūrėja, ar iniciatore, tai verta prisiminti, kaip jau po rinkimų prezidentė vis dėlto priešinosi tam, kad Darbo partija įgytų daug daugiau galių, negu ji dabar turi, ir palaikė įvairias taip pat visuomenines iniciatyvas, nukreiptas prieš balsų pirkimą. Buvo tam tikri procesai ir šiek tiek galbūt ir perskaičiuoti netgi buvo tie rinkimų rezultatai. Nes Darbo partijos atstovai, buvo aiškiai įvardinta, jie naudojo įvairias schemas ir pirko balsus.
M. Adomėnas: […] Ir todėl tas prezidentės kalbėjimas apie švarios visuomenės kūrimą ir va tas sąsajas su visuomeniniais judėjimais už skaidrią politiką, be abejo, tai yra būtent tas veikimo būdas, kuriuo mes turime eiti, ir aš tikiuosi, kad tokių iniciatyvų kils dar daugiau.
Visą laidą klausykite ČIA.
Išrašą parengė Laura Molytė