y-news.lt
Prieš kelerius metus pasirodžiusiame Stanfordo Universiteto Policy Review žurnalo numeryje Nicholas Eberstadt ir Apoorva Shah pristatė įsidėmėtiną (ir išties istoriškai beprecedentį) vaisingumo nuosmukį pasaulinėje musulmonų bendruomenėje (Ummah). Autoriai pastebi:
„Vyrauja plačiai paplitęs įsivaizdavimas – vis dar palaikomas intelektualų, akademikų ir politikų sluoksniuose Vakaruose ir kitur – kad „Islamo“ visuomenės yra ypatingai atsparios demografijos ir šeimos pokyčiams, kurie transformavo populiacijas Europoje, Šiaurės Amerikoje ir kitose „labiau išsivysčiusiuose“ teritorijose (pagal JT terminologiją).“
Tačiau šis požiūris nebeatlaiko konfrontacijos su empiriniais duomenimis. Iš 49 pasaulio šalių, kuriose gyvena musulmonų dauguma (43-ose iš jų musulmonai sudaro daugiau negu du trečdalius, o 40-yje – virš 90%) 48 disponuoja pakankamu duomenų kiekiu, kad pamatytume, jog per tris dešimtmečius nuo aštunto dešimtmečio pabaigos iki 2005-2010 m. laikotarpio, visos patyrė gimstamumo nuosmukį. Nors kai kurių šalių (kaip Malis, Somalis, Nigeris ir Siera Leonė) nuosmukis buvo labai nedidelis, vidutinis visų šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą gyventojų, kritimas siekė 2,6 vaiko vienai moteriai. Taigi, šiandien kiekviena musulmonė gimdo 2,6 vaikų mažiau negu jos motina. Tai ne šiaip nuosmukis – jis greitesnis negu likusios pasaulio dalies tuo pačiu laikotarpiu, už kurio slepiasi staigus kritimas kai kuriuose šalyse:
„… [2,6 gimdymai vienai moteriai yra] ženkliai didesnis absoliutus sumažėjimas negu apytiksliai skaičiuojamas pasaulinis vidurkis (-1,3) ar mažiau išsivysčiusių regionų vidurkis (-2,2) per tą patį laikotarpį. Iš viso per tuos 30 metų aštuoniolika iš vietų, kuriose musulmonai sudaro daugumą, patyrė gimstamumo rodiklio sumažėjimą trejetu ar daugiau. Devyneriose šalyse kritimas siekė mažiausiai keturis gimdymus vienai motinai! Omane rodiklis per 30 metų krito stebinančiu 5,6 skaičiumi vienai moteriai: apytikslis rodiklio kritimo vidurkis – 1,9 gimdymai vienai motinai per dešimtmetį.“
Žvelgiant į 10 šalių, kuriose įvyko didžiausias per 20 pokario metų gimstamumo nuosmukis (autoriai numano, kad pagal žmogaus istorijos dėsnius šios tendencijos tęsis ir toliau), šeši iš dešimties didžiausių gimstamumo kritimų įvyko šalyse, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Islamiškos buvo ir pirmosios keturios reitingo šalys (Omanas, Maldyvai, Kuveitas ir Iranas). Rezultatas:
„…didžiąją umos (Ummah) dalį galima priskaityti prie šalių ir teritorijų, kur gimstamumo modelis panašus į šiuolaikinių, pasiturinčių, vakarietiškų, nemusulmoniškų populiacijų modelį. Reikia pabrėžti, kad kalbant apie visuomenes, kur musulmonai sudaro daugumą, žemas gimstamumo lygis dažniausiai buvo pasiektas esant iš esmės žemesniam pajamų, švietimo, urbanizacijos, modernios kontracepcijos naudojimo ir t.t. lygiui, lyginant su labiau išsivysčiusiais regionais, kurių gimstamumo lygį šiandien atitinka.“
Tad kokias išvadas tyrimo autoriai daro remiantis šiais skaičiais? Pirma, kad Islamo pasaulio gyventojų skaičiaus prognozes reikės ištaisyti į mažesnes, jeigu šis beprecedentis nuosmukis tęsis. Jau Jungtinių Tautų „vidutinio varianto“ prognozė Jemenui 2050 metams sumažėjo nuo 102 milijonų iki 62 milijonų per paskutinis dešimt metų. (40% revizija per dešimtmetį parodo koks šių prognozių patikimumas…). Antra, nors ir daugelis šalių patirs „jaunimo drebėjimą“, kadangi vis didesnė jauno amžiaus gyventojų dalis tampa politiškai ir ekonomiškai aktyvi (žr. Arabų pavasarį), numatomoje ateityje nuosmukis gali ištikti būtent 15–64 amžiaus žmonių būrį. Libanas 2023 m. pasieks šios amžiaus grupės gyventojų skaičiaus piką, po to šis skaičius neapibrėžtam laikui pradės kristi. Tai didelis sunkumas šalių ekonomikai, ypatingai, kai tos šalys susiduria ir su trečia problema – senstančia populiacija, kai ankstesnė karta neįstengia išauginti sau pamainos. Kaip pastebi autoriai:
„Kaip šios visuomenės atsilieps į savo žilstančios populiacijos poreikius esant palyginus žemam pajamų lygiui, gali pasirodyti vienu iš labiausiai netikėtų ir nelaukiamų šiuo metu vykstančios umos gimstamumo revoliucijos iššūkių.“
Dažnai kalbam apie Vakarų „minkštą galią“. Coca-Cola. Apple. Tomas Cruise’as. Galbūt reikėtų pridėti prie Vakarų eksportuojamų vertybių sąrašo polinkį turėti vis mažiau ir mažiau vaikų. Panašu, kad pagrindinė perimama tendencija – sunkiai prognozuojamos ateities permainos.