Dar prieš kurį laiką Baltarusijos opozicija viešai informavo Lietuvą ir kitas šalis, jog Baltarusijos režimas renka žmones Irake, kitose besivystančiose šalyse, kad su Baltarusijos valstybinės turizmo agentūros pagalba keliautų į ES per Baltarusiją. Jie turėjo būti atskraidinti į Baltarusiją, ten apgyvendinti, o po to atvežti prie Lietuvos sienos, kuri buvo visai nesaugoma. Dalis tų žmonių tiesiog nežinojo, kad yra gerai apgalvotos operacijos dalis, o dalis jų buvo specialiai parengti smogikai. Po šios – žmonių kontrabandos – akcijos Baltarusijos spec. tarnybos planavo pradėti ir narkotikų bei radioaktyvių medžiagų gabenimą.
Pasirodžius pirmiems Baltarusijos „turistams“ iš tolimų kraštų, Lietuvos valdžia, nors ir turėjo būti informuota, nustebo, o premjerė paskelbė hibridinio karo prieš valstybę pradžią. Karo atveju, matyt, turėtų būti numatyti ir tam tikri atsakomieji veiksmai?
Bet vietoj to buvo švenčiamos šventės, lakstoma po Europą prašant paramos, grasinama leisti ateiviams keliauti, kur jie nori, ir pagaliau Seimas išėjo atostogauti. Seimo saugumo komiteto pirmininkas išvyko skaityti pranešimo į užsienį.
Prezidentas prašė pagalbos ES vadovų, bet pastarieji, pamatę šalies valdymo chaosą ir sužinoję apie nesaugomą Lietuvos sieną, tyliai išvyko. Nėra jokių pareiškimų ir ES lygmeniu, nors ES savo sienas apgins. ES yra viena iš pasaulio lyderių, jos užsienio politikos kryptis – susitarimai su kitomis šalimis sprendžiant konfliktines situacijas.
Paskelbusi karą, premjerė dingo iš viešumos, nebuvo galima rasti ir krašto apsaugos ministro. Paklausti kariškiai gūžčiojo pečiais – ką turi daryti paskelbus hibridinio karo pradžią, jie nežinojo.
Paprasčiausias sprendimas – pasiklydusius ar suklaidintus užsienio turistus stabdyti prie sienos ir nukreipti atgal į šalį, kurioje poilsiauja, t.y. į Baltarusiją. Na, ko tik nepasitaiko – būna, ir paklysta žmonės.
ES turi palydovinę sistemą „Copernicus“ – ji naudojama ir išorės sienoms stebėti, tad potencialius sienos pažeidėjus buvo galima sustabdyti vos jiems priartėjus prie Lietuvos sienos. Jei tik būtų tinkamai koordinuojama. Bet koordinatorių neatsirado.
Vietoj to nuo pirmos darbo dienos neadekvačiai besielgianti vidaus reikalų ministrė paskelbė paklydusius žmones pabėgėliais ir pradėjo reikalauti iš savivaldybių užtikrinti jiems tolesnes poilsio sąlygas bei skirti lėšų jų išlaikymui.
Po šio hibridinio karo paskelbimo tapo aišku, kad pagrindiniai Lietuvos gynybos padaliniai yra ne kariuomenė, bet pasienio gyventojai. Deja, ir jie tai sužinojo per vėlai ir nėra pasiruošę tam darbui. O jų dar laukia galima kova su narkotikų ir radioaktyvių medžiagų kontrabanda. Be to, politikai ir jų viešųjų ryšių įmonės jau spėjo juos apšaukti rasistais, nesuprantančiais kitų šalių problemų.
Reikia pažymėti, kad pastaruoju metu trečiojo pasaulio šalyse nuotaikos yra žymiai pasikeitusios – jauna ir energinga tų šalių visuomenė sėkmingai plėtoja savo verslą, noriai bendradarbiauja su ES prekybos srityje. Bet neišmanantys Lietuvos politikai ir žurnalistai juos vis dar laiko potencialiais migrantais, paramos prašytojas, tuo žeisdami tų šalių savigarbą.
Sakoma, kad vien pastaruoju metu Lietuvos sienos apsaugos stiprinimui išleista daugiau nei 140 mln. eurų ES lėšų. Pirkta katerių Graikijos sienai saugoti , neskraidantys dronai, todėl prašyti ES papildomos pagalbos tiesiog nėra kaip. Kur išleisti tie pinigai, irgi nežinoma – siena nėra net minimaliai apsaugota.
Todėl atėjo laikas visuomeninėms organizacijoms kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir prašyti patraukti atsakomybėn buvusius ir esamus Lietuvos vadovus-prezidentus, Seimo narius, premjerus, krašto apsaugos ir vidaus bei užsienio reikalų ministrus, Valstybinio saugumo komiteto, STT, pasienio apsaugos ir policijos vadovus kaip sulaužiusius duotą priesaiką, netinkamai atlikusius pareigas, dėl ko pavojuje atsidūrė visa valstybė ir jos piliečiai. Kiek atmenu, valstybės sienos apsaugą sistemingai tvarkė tik prezidento V. Adamkaus kadencijos metu.
Nėra jokių abejonių ir dėl Baltarusijos demokratinių jėgų sėkmės – jie jau būtų nugalėję, jei ne patarimai, sureikšminę taikingų akcijų vaidmenį – Lietuvos pseudo ekspertams prireikė nuotraukų savo rinkimams.
Laimėjus rinkimus, delsti negalima – iškart reikia eiti į valstybės įstaigas ir pradėti vadovauti. Taip darė 9-tojo dešimtmečio Lietuvos demokratinių pertvarkų iniciatoriai. Tai būtų suveikę ir Baltarusijoje.