Kas mane pažįstate, žinote, kad prieš 5 metus su šeima persikraustėm gyventi į kaimą Molėtų rajone. Norėjome lėtesnio, kokybiškesnio, tikresnio gyvenimo. Tai buvo vienas geriausių sprendimų mūsų gyvenime. Bet, tiesą sakant, pastarosiomis vasaromis nėra kada mėgautis puikiais Molėtų rajono ežerais ir pasidžiaugti tuo lėtu gyvenimu. Veiklos tiek, kiek niekada neturėjau gyvendamas Vilniuje.
Tai – irgi sprendimas. Sprendimas dabar daryti viską, kad savo vaikams išsaugočiau Lietuvą. Situacija Lietuvoje dabar tokia, kad kiekvienas privalome pasirinkti. Aš negaliu plaukti pasroviui ir į viską žiūrėti iš šalies. Taip nebūčiau laisvas žmogus. Už mane spręstų kiti.
Kokia gi ta situacija? Į Lietuvą kasmet plūsta 60 000 imigrantų. Per kadenciją nuo 2020 metų užsieniečių Lietuvoje išaugo beveik 4 kartus. Jeigu dabartinės imigracijos tendencijos nesikeis, Lietuvoje po 5 metų gyvens daugiau nei 500 tūkst. užsieniečių. Kad geriau suvoktume, kokio masto demografiniai pokyčiai vyksta, per visus 45 sovietinės okupacijos metus į Lietuvą buvo atkelta apie 400 tūkstančių kolonistų.
Esame tarp mažiausio gimstamumo valstybių Europoje ir vietoje to, kad intensyvintų paramos šeimoms politiką, dabartiniai valdantieji ją ženkliai mažina. Pavyzdžiui, dvigubai sumažintas subsidijos pirmam būstui įsigyti dydis ir apsunkintos jos gavimo sąlygos. Labai pablogintos vaiko priežiūros atostogų sąlygos. Tuo pačiu metu iš valstybės biudžeto remiama LGBT ideologijos sklaida. O kam skatinti lietuvių gimstamumą, kai kur kas paprasčiau įsivežti pigios darbo jėgos? Tai valingas šios valdžios apsisprendimas, bet ar tai mūsų – daugumos Lietuvos piliečių – apsisprendimas?
Kartu su imigrantų antplūdžiu Lietuvoje stebime ir itin staigiai išaugusį, didžiausią nuo 2015 m. Lietuvos piliečių nedarbą. Ištisuose sektoriuose lietuvius darbuotojus išstumia imigrantai.
Stebime merdėjančius kaimus ir net rajonų centrus, liekančius be elementarių paslaugų. Tragiškiausi to pavyzdžiai – greitosios medicinos pagalbos reforma, po kurios į Molėtus greitoji skuba iš Širvintų, ar akušerijos skyrių uždarinėjimai regionuose, kuomet net tokio dydžio mieste kaip Ukmergė gimdyvės gimdyti vežamos 70 km į Vilnių, dėl ko kartais net tenka gimdyti greitosios automobilyje. Susisiekimas viešuoju transportu regionuose nuolat prastėja, masiškai dėl kvailų biurokratinių reikalavimų uždaromos mokyklos, net į bankus tenka važiuoti po 100 km.
Stebime realios savivaldos nebuvimą, kuomet gyventojai tarp rinkimų neturi jokios realios įtakos merų ir savivaldybių tarybų veiklai ir svarbiausios reformos vykdomos su gyventojais nesitariant. Taip Molėtuose į sveikatos centrą buldozerio principu sujungta poliklinika ir ligoninė, nors tam nepritariančią peticiją pasirašė VISI poliklinikos darbuotojai. Seniūnijoms perskirstomi pinigai yra juokingi, o seniūnaičių ir kaimų bendruomenių veikla remiasi vien asmenine iniciatyva, nes apskritai neturi jokio savo biudžeto. Visa tai gerai žinau, nes esu kaimo bendruomenės pirmininkas.
Stebime ekonominę politiką, nukreiptą į stambaus verslo ir stambių ūkių stiprinimą bei smulkių ūkių ir nepriklausomų smulkių verslų žlugdymą. Į tai nukreipta ir „žalioji“ darbotvarkė su visais absurdiškais siūlymais naikinti akcizo lengvatas iškastiniam kurui, ir paramos skirstymas, ir ydinga mokestinė aplinka.
Stebime milžinišką korupciją ir nuolatinį pataikavimą stambiam verslui. Labiausiai tai jaučiama didmiesčiuose, kuomet verslai, vystydami gyvenamuosius rajonus, išsisuka nuo viešosios infrastruktūros, tame tarpe darželių ir mokyklų, statybos. Žinoma, garsiausias, simboliškiausias ir tragikomiškiausias korupcijos pavyzdys – Nacionalinis stadionas.
Stebime mūsų didvyrių ir istorijos niekinimą, nuolatinį pataikavimą žydų bendruomenės pirmininkės, buvusios KGB tardytojos reikalavimams. Visiems jau žinoma istorija su plk. Kazio Škirpos atminimo lenta, o dabar Sporto rūmų atidavimu žydų bendruomenei. Tačiau tokių istorijų apstu ir mažesniuose miestuose. Štai Molėtuose visaip kaip vengiama pagerbti nepaprastai daug lietuvybei nusipelniusį kun. Joną Žvinį, nes jis buvo vienas iš Birželio sukilėlių šiame krašte organizatorių. Nors tai vienas labiausiai Lietuvai nusipelniusių asmenų viso rajono mastu, jo atminimas niekaip neįamžinamas, net neslepiant, kad nenorime pykdyti žydų bendruomenės. Nepaisant to, kad jis ir pats savo daržinėje slėpė žydus.
Stebime darbo imitavimą sprendimuose, nuo kurių priklauso mūsų visų saugumas. O kaip kitaip pavadinti faktą, kad valdantieji iki šiol apsimetinėja, jog nuveikė labai daug civilinės saugos srityje, lipdukais apklijuodami galimų priedangų vietas, kurios būtų ne kas kita, o masinės kapavietės? Tikrai per 2,5 metų nebuvo įmanoma pasiekti proveržio slėptuvių tinklo kūrime?
Ar dar vardinti?
Lietuva, kurioje nenorima auginti vaikus. Lietuva, kurioje ištisi regionai paliekami likimo valiai. Lietuva, kurioje demografinės problemos sprendžiamos valstybės kolonizavimu. Lietuva, kurioje ministrai perka pabėgimo vilas šiltuose kraštuose, bet tik imituoja civilinę saugą. Lietuva, kuri vykdo ne savo, o priešiškų valstybių istorijos politiką. Lietuva su nuolat prastėjančia švietimo kokybe. Lietuva, kuri visiems keliaklupsčiauja, be savigarbos ir orumo.
Įvardinkime tiesiai. Tai yra MIRŠTANTI Lietuva.
Nacionalinis susivienijimas ir aš siūlome visiškai kitokią – Lietuvos išsaugojimo – viziją.
Siekdami užtikrinti Lietuvos saugumą ir išlikimą, sustabdysime masinę imigraciją, įgyvendinsime ambicingą šeimų rėmimo politiką. Krašto gynybą remsime visuotinės gynybos principu. Ne imituosime, bet realiai užtikrinsime civilių saugumą.
Siekdami, kad Lietuva būtų viena ir teisinga visiems, užtikrinsime valdžios pareigūnų atsakomybę, išslaptinsime KGB bendradarbius, atkursime viešųjų paslaugų tinklą ir susisiekimą visoje šalyje, užtikrinsime kokybišką švietimą ir sveikatos priežiūrą bei pagarbą mokytojui ir medikui.
Panaikinsime mokesčių landas turtingiesiems, sustabdysime kainų augimą, kiek jį lemia realios konkurencijos nebuvimas ir „žalioji“ ideologija. Užtikrinsime kreditų prieinamumą verslui, palankias bankų sąlygas jaunoms šeimoms, reikšmingai sumažinsime būsto kainas (pavyzdžiui, atsisakant A++ reikalavimų).
Siekdami užtikrinti asmeninę laisvę šalies piliečiams, atšauksime visus perteklinius laisvės ir privatumo ribojimus, remsime iniciatyvumą, smulkų verslą ir kaimo šeimos ūkį. Lietuvos išlikimui būtina stipri, laisva, iniciatyvi vidurinioji klasė. Stiprindami seniūnų bei seniūnaičių institutus ir kaimo bendruomenes, kursime realią laisvų piliečių savivaldą. Galiausiai, apsaugosime tėvų teisę auklėti vaikus be brukamos LGBT ideologijos.
Kituose įrašuose pakalbėsiu apie daugelį šių siūlymų plačiau. Ir apie kitus, kuriems visiems surašyti čia tiesiog nebuvo vietos.
Dėkoju Nacionalinio susivienijimo bendražygiams už pasitikėjimą iškeliant mano kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Seimą Nalšios pietinėje apygardoje, apimančioje Molėtų ir Švenčionių rajonus.
Laukia daug darbo. Apvažiuosiu kiek įmanoma daugiau gyvenviečių ir gyvai bendrausiu su Molėtų ir Švenčionių rajonų gyventojais. Iki susitikimų!