Bernardinai.lt
Į žiniasklaidos pirmus puslapius sugrįžusias korupcijos problemas keiksnoja ne tik paprasti rinkėjai. Skelbdamas Gailestingumo metus, popiežius Pranciškus prakeikė korupciją kaip „pūliuojančią visuomenės žaizdą“, „dangaus keršto besišaukiančią nuodėmę“, kuri „atima iš žmonių ateities viltį, kadangi savo įžūlia galia bei godumu žlugdo silpnųjų planus ir trypia vargingiausiuosius“. Laimingi žmonės užsiima tarpusavio korupcija, palikdami kitus už borto? Naujas Lietuvos mokslininkų tyrimas rodo, jog su korupcija susiduriantys lietuviai labiau patenkinti įvairiausiais savo gyvenimo aspektais nei su korupcija nesusiduriantieji. Galima teigti, kad kyšių neduodantys ir neimantys idealistai gyvena nelaimingai? Pristatome rezultatus bei konsultuojamės su viena tyrimo „Lietuvos gyventojų susidūrimo su korupcija ir pasitenkinimo gyvenimu paradoksas“ bendraautorių doc. dr. Aiste Diržyte.
Paradoksas: su korupcija susiduriantys lietuviai – laimingiausi
2014 m. atliktas reprezentatyvios Lietuvos gyventojų imties tyrimas aiškinosi žmonių požiūrio į korupciją ypatumus, taip pat korupciją skirtingai vertinančių grupių pasitenkinimą gyvenimu. Gauti paradoksalūs rezultatai šiemet publikuoti žurnale „Viešoji politika ir administravimas“ (2015, T. 14 Nr. 2).
Prieš tyrimą buvo tikimasi, jog Lietuvoje „su korupcija dažnai susiduriantys asmenys bus labai nepatenkinti gyvenimu Lietuvoje ir išreikš nepasitenkinimą įvairiomis gyvenimo sritimis“. Rezultatai – visiškai priešingi: „Dažniau susiduriantys su korupcija asmenys buvo statistiškai reikšmingai labiau patenkinti galimybe dirbti, atlyginimu, galimybe derinti darbą ir poilsį, finansine situacija, vartojimo galimybėmis, gyvenimo sąlygomis, gyvenamąja aplinka, kultūriniu gyvenimu, profesiniu gyvenimu, psichologine gerove, savo materialine padėtimi, medicinos paslaugų prieinamumu, gyvenimu Lietuvoje apskritai.“ Negana to, su korupcija susiduriantys asmenys labiau patenkinti netgi savo dvasiniu gyvenimu.
Jei šie rezultatai teisingi, geriau suprastume, kodėl korumpuotos partijos išlaiko populiarumą, nepaisant išviešinamų skandalų. Komentare DELFI.lt Andrius Tapinas beldžiasi į rinkėjų sąžinę: „Ar reaguosi į korupcijos ir nepotizmo skandalus, neskaidriai įsisavintas ir ištaškytas Europos Sąjungos lėšas, strategijos ir vizijos nebuvimą, daugeliu atveju paminamą viešąjį interesą, saviškių gynimą ir protegavimą?“
Taip klausiant menkai tikėtina pakeisti skaitytojų nuomonę šalyje, kurios dauguma gyventojų sutinka, kad kyšis padeda išspręsti problemas. Esminės prielaidos korupcijai klestėti – menka galimybė būti nubaustam ir korupcijos pravartumas sprendžiant kasdienius klausimus. Tyrime surastus ryšius tarp asmeninės gerovės ir susidūrimo su korupcija galima interpretuoti kaip vieną iš efektyvumo įrodymų.
Griūna valstybės funkcionavimo pagrindas?
Mokslininkai pažymi, jog korupcijos fenomenas paskatina netikėjimą pačiomis visuomeninės santvarkos taisyklėmis, menkina žmonių tikėjimą valstybės funkcionavimo moraliniais pagrindais – taigi tiesiogiai grasina pačiai Respublikai. Tyrimo rezultatai, anot autorių, „gali reikšti, kad Lietuvoje daugelis žmonių ne tik nebetiki valstybės funkcionavimo moraliniais pagrindais, bet ir patys tokių pagrindų nebeturi“.
Ar dori piliečiai – pasmerkti nesėkmei (bent jau šiapusybėje)?
Doc. A. Diržytė teigia, jog idealistai, kuriantys geresnį pasaulį, tikrai nebūtinai yra mažiau laimingi už vadinamuosius pragmatikus: „Galima būti nusivylusiam esama padėtimi, bet aplinka nebūtinai lemia asmens vidinę būseną. Mes tikrai nesame aplinkybių vergai.“
Anot jos, tyrimo rezultatai negali būti laikomi įrodymu, jog Lietuvoje kyšiai gerai veikia, nes trūksta reprezentatyvumo – į tyrimo klausimus apie korupciją atsakė tik dalis respondentų. Be to, galimi kiti veiksniai, kurie nulėmė tokius rezultatus: „Pavyzdžiui, savimi pasitikintys asmenys labiau patenkinti savo gyvenimu, bet jie ir drąsiau kalba apie tai, su kuo susiduria“, – sako doc. A. Diržytė.
Nors ugdyme bei viešoje erdvėje nemažai kalbama antikorupcinėmis temomis, tačiau tyrimai rodo, jog kyšius piliečiai laiko praktišku būdu problemoms spręsti. Anot mokslininkės, kai asmuo mato, kad kalbama vienaip, o elgiamasi kitaip, tai sukelia psichologinę sumaištį: „Elgesys yra stipresnis už žodį. Taigi, elgesio pavyzdžiai formuoja tam tikras vertybes. Ir netgi pateisinimą tam, kad galima kalbėti viena, o elgtis kitaip.“
Doc. A. Diržytė pažymi, jog užčiuopiamos kyšininkavimo problemos aiškiai rodo – mums reikia keistis: „Aš tikiu, kad lietuviai yra geri, dori, garbingi žmonės – tik turime vieni kitiems padėti tokiems būti.“