Mažieji Lietuvos didžiūnų karai

Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje Lietuvos didieji, užuot telkę ir vieniję visuomenę, entuziastingai ėmėsi savo mažųjų vidaus karų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsisakiusi laikytis Konstitucijos – sušaukti teisėtą Valstybės gynimo tarybą, paskelbė mažąjį karą Seimo pirmininkei ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui.

Profesorius Vytautas Landsbergis, iškilus Rusijos grėsmei, puolė dorotis su piliečiu Pranciškumi Šliužu. Įveikęs poną P. Šliužą, galės imtis piliečio Juliaus Pankos ir Dočio iš Alksnynų.

Pilietinis Tiesos.lt portalas skelbia skaitytojams naujausią V. Landsbergio tekstą ir linki gerbiamam Profesoriui bei jo globojamai prezidentei D. Grybauskaitei kuo didžiausios sėkmės jų nuolatiniuose mažuosiuose karuose.

Vytautas Landsbergis. Lietuvos perspektyvos

Ar gali Lietuva tapti izoliuota valstybėle, laikinai siūbuojančia tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, ir būti grindžiama primityviomis pasišiaušusio populizmo doktrinomis? Ar yra, kas to norėtų?

Atsakymų paieškosime, o kol kas – verslo projektas. Jis mano rankose, pažvelkim.

Jau metai, kai surašyta nauja konstitucija kitokiai Lietuvai. Su ja vaikštinėja ūkininkas Pranciškus Šliužas. Sukūrus revoliucinį politinį mechanizmą – entuziastai, pasaulį seną išardysim, – žodis gali tapti kūnu. Nejau vadinsim Šliužo konstitucija?

Buvo juk Stalino konstitucija, demokratiškiausia pasaulyje. Buvo Brežnevo konstitucija, ta pati, bet mažumėlę pamodernizuota kito didžio mąstytojo. Kodėl negalėtų rastis Šliužo?

Santykiškai žymėsiu ją ŠK.

Daug teksto perrašyta iš esamos LR Konstitucijos, tik viena valdžios grandis išmesta totaliai. Tuoj paaiškės – kodėl. Užtat esminiai dalykai yra ir į seną tekstą įterpti nauji. Šūkiai be skaidrumo. Žodžių dariniai, į kuriuos vėliau galėsi įdėti bet kokį turinį. Bet šis tas šviečia.

Visa valdžia ir net suverenitetas Lietuvoje priklausysiąs Laisvųjų žmonių bendruomenei. Nuo to doktrina prasideda ir eina kiaurai per visus 154 ŠK straipsnius, tik niekur neapibrėžiant, kas tie „laisvieji žmonės“. Ar visi piliečiai, jau totaliai išlaisvinti, ar koks nors elitas virš „nelaisvųjų“? O jei laisvieji – arba kaip rašoma ŠK 2 str., „iš prigimties Laisvi, išsilavinę ir atsakingi“ – tvarkys neišsilavinusius ir neatsakingus, tai kas šiai bendruomenei, nelyginant vieningajai Partijai, suteikia neribotas atrankos ir valdžios galias? Pasirodo, galių pagrindas esąs prigimtinės mistiškų laisvųjų teisės. Ir viskas, jokių kvailų demokratijų, rinkėjų ir mandatų.

Pavadinkime tuos laisvūnus pagal būsimąją „konstituciją“ LŽB, ir bus lengviau aiškintis. (Dabartinėje Konstitucijoje, tuose pačiuose straipsniuose, rašoma Tauta, bet ŠK šią sąvoką totaliai išnaikino. Tautos nė padujų nerasite. Tautininkai ploja.) Tiesa, jokio LŽB teisių sąrašo ŠK nėra, arba tik principas, kad visas teises urmu ir pavieniui nustatinėja pati LŽB. Be abejo, kasdien neposėdžiaus visi LŽB nariai, tad jos vardu šalį valdys politbiuras arba fiureris. Kandidatų yra. LŽB ir suteiks jam teises. Kaip kadaise Vokietijoj.

Pagal projektą LŽB kai kada veikia kaip aukščiausioji teisingumo instancija, žr. ŠK 29, 30, 31, 110, 112 str.; kai kada – nelyginant Irano ajatolų Revoliucijos sargybinių gvardija, aukštesnė ir už valstybės vadovą.

Prigimtinė LŽB gali bet kada atšaukti bet kuriuos atstovus (ŠK 4 str.) ir jų priimtus įstatymus, o įstatymai, prieštaraujantys prigimtinėms laisvo žmogaus teisėms, negalioja savaime (ŠK 7 str.). Nereikia nė atšaukti, nevykdykite savo nuožiūra įsijautę į prigimtį. Kas nustatys valdingai, jei reiktų, ar esami dabar įstatymai prieštarauja prigimčiai ir sveikam protui? – be abejo, pati LŽB. Praktiškai turbūt per savo atstovus – būtent taip SSRS liaudis gerdavo šampaną per savo atstovus. O gal tiesiogiai referendumu, kuris yra pagrindinis LŽB valdymo organas (ŠK 55a str.)? Čia sykiu su norma, kad klausimus sprendžia bei reikalus LŽB tvarko referendumais, randame ir konstitucinę garantiją, kad visi dar esami įstatymai – laikini, skirti tik pereinamajam laikotarpiui. Kai jau būsim perėję pagal ŠK 7 str. iš demokratijos į pilietinę visuomenę (plg. iš socializmo į komunizmą), panaikintus įstatymus pakeis moralinės normos. Be abejo, visuotinai pripažįstamos. Laisvai privalomos. Kokie nors Dešimt LŽB įstatymų.

LŽB nustatinės bausmes ir atsakomybę dėl asmeniui padarytos žalos. Tikinčiųjų laisvės ribojamos tik LŽB sprendimu. Streikai draudžiami. Ir taip toliau. Valstybės vėliavą nustato „LŽB, vadovaudamasi sveiko proto ir moralinėmis nuostatomis“ (ŠK 15 str.). Panašiai LŽB žmonės „atostogas nustato susitarimo būdu vadovaudamiesi sveiku protu“ (ŠK 49 str.). „Pasirinkusiems LŽ Bendruomenei reikalingas profesijas aukštosiose mokyklose skiriamos papildomos vardinės stipendijos“ (ŠK 41 str.). „Jokia šeima negali perduoti kitai (?) LŽ Bendruomenei savo naštos rūpintis jų neįgaliais šeimos nariais, jei yra nors vienas gyvas“ (ŠK 38 str.)…

Mielieji, ar bereikia tęsti? Čia tikrai ne feljetonas.

Vis dėlto verta pratęsti, kai ką net žadėjau.

Daug triukšmo keliama dėl žemės, dėl jos sklypų pardavimo teisės, bet pagal ŠK, jei pabalsuosime, viskas bus paprasta. „Žemė, Oras ir Vanduo“ negali būti nuosavybės objektais, todėl „žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje niekas neturi teisės“ (ŠK 47 str.). Niekas! – o mes ardomės išsigandę kokio priklystančio švedo arba prancūzo. Bet neturės tokios nuosavybės nė lietuvis.

Sakiau, viena dabartinė valstybės valdymo grandis ŠK išmesta kaip musė iš barščių. Tai Prezidento įstaiga su visu Prezidentu arba Prezidente. Tos pareigybės nelieka, jos funkcijos ir galios priskiriamos Seimo pirmininkui, kuris yra valstybės vadovas, darantis visa, ką jam sprendimais paveda aukštesnė instancija LŽB (ŠK 77 str.). Bet vis tiek valstybės galva! Kadangi ja galima būtų tapti be jokių rinkimų, tiesiog pasiauksavus esamą Seimo kėdę (jei LŽB ir piliečiai nubalsuos kitame referendume už ŠK, bet kuris vos išrinktas prezidentas lekia lauk!), nesunku suprasti, kodėl dar viena galvelė šioje vietoje taip apsisuko. O, ponas Viktoras tikrai nepėsčias.

Dabar stumiamas trilypis referendumas, kuriame žemės nuosavybė kaip drėgnu pirties lapeliu dengia pagrindinį tikslą, valstybės santvarkos pakeitimą – valdymą nuolatiniais referendumais. Jei šis verslo planas pavyks, sėkmingai jo sumanytojams pirmiausia palengvinus parašų kvotą, dar šiemet sulauksime 100 000 parašų grindžiamo referendumo patvirtinti ŠK.

Apie tokį bokštuose parengtą pokštą verta kiekvienam žinoti bent kiek iš anksto. Todėl aprašiau. Atsiimkit parašus.

lzinios.lt