Italijos premjerė pritaria masinei imigracijai, o Vengrijos konservatyvioji žiniasklaida atkreipė į tai dėmesį.
Vengrijos žiniasklaida vis dažniau kritikuoja Italijos ministrę pirmininkę Džordžiją Meloni (Giorgia Meloni), o įvairios naujienų agentūros abejoja jos įsipareigojimu užtikrinti sienos apsaugą ir išsaugoti Italijos demografinę struktūrąį. Todėl vis labiau ryškėja nesutarimai tarp konservatyvios Vengrijos vyriausybės ir konservatyvios Italijos vyriausybės filosofijos bei darbotvarkės, ir baigiasi kantrybė dėl skirtumo tarp to, ką Dž. Meloni skelbė per rinkimų kampaniją ir ką ji iš tikrųjų įgyvendina.
Pavyzdžiui, Vengrijos naujienų portalas M1 Híradó vakar išspausdino pagrindinę antraštę, kurioje kritikuojama Italijos vadovė ir jos posūkis180 laipsnių kampu imigracijos klausimu nuo tada, kai ji buvo išrinkta šalies vadove. Vengrijos M1 Híradó ideologiškai siejama su Viktoro Orbano partija Fidesz. Tačiau, nepaisant to, kad V. Orbanas ir kiti konservatorių lyderiai rėmė V. Meloni kampaniją, jos, kaip ministrės pirmininkės, veiksmai kėlė nuostabą konservatyviųjų sluoksniuose visoje Europoje ir dabar ji laikoma viena iš migracijai pritariančių politikų, paprastai priskiriamų kairiųjų liberalų spektrui.
M1 Híradó straipsnyje daug remiamasi pranešimu naujienų portale Politico, aprašančiame įvairius netikėtus veiksmus, kurių ėmėsi Meloni. Kaip pažymi Politico, prieš tapdama Italijos ministre pirmininke, ji buvo politikė, aršiausiai pasisakanti prieš nelegalią migraciją Europos Sąjungoje. Būdama opozicijos politike, ji nuolat perspėdavo apie pavojų, kurį kelia bandymai pakeisti italų tautybes etninėmis mažumomis. Net jai atėjus į valdžią kai kurie jos ministrai perspėjo apie etninį apkeitimą, apie ką Remix News jau anksčiau pasakojo trumpame vaizdo siužete.
Tačiau Dž. Meloni vadovavimo laikotarpiu jos migracijos politikos kryptis smarkiai pasikeitė, ir dėl to išaugo nelegalių atvykėlių skaičius, apie ką išsamiai rašoma šioje svetainėje.
Bene svarbiausia, kad atėjusi į valdžią Meloni pristatė teisės aktus, remiantis kuriais, kaip tikimasi, bus leista atvykti į Italiją teisėtais kanalais 1,5 mln. naujų migrantų, rašo Politico. Nors Politico ir giria liberalią Meloni migracijos poziciją, tokios šalys kaip Vengrija, kuri pasisako už šeimai palankią politiką ir kovoja prieš masinę imigraciją, neigiamai vertina Meloni valdymą.
Be to, kuo daugiau Europos šalių vykdo liberalią imigracijos politiką, kad gautų pigios darbo jėgos, tuo sunkiau konkuruoti toms šalims, kurios atsisako imigracijos. Atrodo, kad Italija jungiasi prie domino efekto ir siekia pakeisti savo senstančius italų darbuotojus įvairiais imigrantais, kurių dauguma yra iš trečiojo pasaulio šalių.
Vengrų straipsnyje taip pat pažymima, kad Meloni vadovauja ekonomiškai stagnuojančiai ir demografiškai mažėjančiai šaliai. Per pastarąjį dešimtmetį Italija neteko maždaug 1,5 mln. žmonių (daugiau nei gyventojų Milane). Tuo tarpu Politico pastebi, kad 39 iš 107 Italijos provincijų pensininkų yra daugiau nei dirbančių žmonių.
Šie skaičiai paskatino Italijos ekonomikos ministrą Džiankarlą Džiordžetį (Giancarlo Giorgetti) šio mėnesio pradžioje įspėti, kad pensijų sistemos reforma „esant dabartiniam gimstamumo lygiui vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu negali būti vykdoma“.
Daugeliu atžvilgių Meloni veiksmai reiškia, kad ji atsitraukė nuo pažadų Italijos žmonėms, negalėdama jų įvykdyti, ir sutiko su daugiakultūriška ateitimi, o tai yra ryškus atotrūkis nuo to, ką daugelis laikė didele viltimi Europos konservatoriams, kovojantiems su Didžiuoju apkeitimu.
Meloni teisėtos migracijos reglamente vertinama, kad per ateinančius trejus metus Italijai reikės 833 000 naujų migrantų, kad būtų užpildytas darbuotojų trūkumas. Mateo Vila (Matteo Villa), Italijos Tarptautinių politinių studijų instituto (ISPI) analitinio centro migracijos ekspertas, teigia, kad to bus daugiau nei pakankama. Jis sako, kad atsižvelgiant į Italijoje galiojančias šeimos susijungimo taisykles, kurios leidžia gyventojams į šalį atsivežti giminaičius, „nesunku nuspėti, kad maždaug per 10 metų šie skaičiai patrigubės“ – atvyks mažiausiai 1,5 mln. migrantų.
Gali būti įvairių priežasčių, kodėl Meloni pasirinko mažiausio pasipriešinimo kelią imigracijos klausimu. Pirma, Italijos, kaip ir daugelio kitų Vakarų šalių, pramonininkai yra susirūpinę dėl konkurencingumo. Jie spaudžia politikus, kad reikia daugiau imigrantų, o tokioje šalyje kaip Italija, kurios tokia baisi demografinė padėtis, šie pramonininkai daro didelį spaudimą jos vyriausybei.
Tačiau taip pat reikia pažymėti, kad Meloni tikriausiai puikiai supranta, jog jai pavyko sukurti stiprią politinę formulę, kuri gali užtikrinti, kad jos vyriausybė išliks valdžioje ilgiau, nei kai kas manė anksčiau.
Jos partija Italijos broliai (FdI) ir toliau išlieka stipri – apklausose ji siekia 29 proc., ir ši partija išlieka populiariausia Italijoje. Tiesą sakant, Meloni dabar yra populiaresnė nei tada, kai pirmą kartą buvo išrinkta į savo postą, nepaisant to, kad laikosi labai liberalios imigracijos politikos. Kaip tai įmanoma?
Ji daugeliu atžvilgių puikiai įvaldė meną skelbti Italijos masėms prieš nubudusiųjų ideologiją nukreiptas frazes )ir tuo pat metu skatinti masinę imigraciją. Ji užėmė keletą simbolinių, nominaliai konservatyvių pozicijų ir jomis pasinaudojo, norėdama pridengti savo posūkį į kairę imigracijos srityje. Ji taip pat griežtai kalba apie imigraciją, o tie, kurie greitai nuryja skambias frazes, gali nežinoti tikrosios padėties Italijoje. Dėl to ji išliko populiari tarp mažai informuotų konservatorių ir kartu buvo apsaugota nuo Briuselio ir Europos liberaliųjų valdančiųjų sluoksnių rūstybės, praeityje pasireiškusios grasinimais, jei ji nukryptų nuo jų linijos. Galiausiai Italijos vyriausybės yra pagarsėjusios tuo, kad netenka valdžios dažnai ne vėliau nei po metų ar net mėnesių, o Meloni puikiai žino, kad Briuselis gali pradėti ekonominį karą prieš jos šalies silpnėjančią ekonomiką.
Iš tikrųjų ji turi tai, kas geriausia abiejuose pasauliuose. Konservatyvioji bazė ją palaiko namuose, o liberalai jai pritaria užsienyje. Liberalusis ES blokas turi kuo džiaugtis, turėdamas omenyje Meloni aršią poziciją Rusijos atžvilgiu ir jos atvirų sienų politiką. Kol kas nėra daug priežasčių imtis prieš ją veiksmų. Daugeliu atžvilgių tokie politikai, kaip Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutė (Mark Rutte), pagarsėjęs V. Orbano kritikas, mielai su ja bendradarbiauja.
Gali būti, kad Meloni paprasčiausiai vadovaujasi daug kartų Vakaruose pakartota formule, pagal kurią konservatoriai dažnai įgyvendina liberaliausią politiką, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos konservatoriai netyčia pastebėjo rekordinį imigracijos augimą, o Vokietijos konservatoriai 2016 m. atvėrė sienas daugiau nei milijonui imigrantų.
Meloni anksti pajuto, su kuo susidurtų, jei rimtai imtųsi nemalonios veiklos, bandydama sustabdyti migrantų laivų atplaukimą į Italiją. Politico spėja, kad jos nuomonės pasikeitimą galėjo paskatinti tai, jog vasario mėn. ji sulaukė puolimo po to, kai prie Italijos krantų nuskendo apie 100 migrantų. Meloni sakė, kad Italija nėra atsakinga, tačiau didžioji žiniasklaida ginčijosi, kad pakrančių apsauga neatsiuntė pagalbos laivui, kuris apvirto prie Kalabrijos krantų netoli Kutro miesto. Nuo to laiko šalies vyriausybė bedė pirštu į NVO valdomus gelbėjimo laivus, kaltindama juos skatinant migrantus rizikuoti plaukti per jūrą, tačiau neskubėjo imtis veiksmų, išskyrus kai kuriuos nežymius įstatymų pakeitimus.
M. Meloni taip pat noriai skleidė žinią apie griežtą kovą su nelegaliais atvykėliais, tačiau, kaip pastebi Politico, nėra daug ženklų, kad tai būtų veiksminga. Vyriausybės duomenimis, šiais metais žmonių, atvykstančių laivais per Viduržemio jūrą, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – iki 106 000, palyginus su 53 000 per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Italijos vadovė gali tikėtis, kad jos konservatyvioji bazė paprasčiausiai nepastebės jos besikeičiančio požiūrio į imigraciją, ir, kaip rodo apklausos, tai gali pasiteisinti. Daugelis migrantų vis tiek išvyksta iš Italijos į kitas šalis, o Meloni planų labai paskatinti legalią imigraciją poveikis dar nepastebėtas, nes prireiks kelerių metų, kol Italijos gyventojai iš tikrųjų tai pajus. Tuo metu greičiausiai bus paskirtas naujas ministras pirmininkas, kuris galės sakyti, kad tiesiog tęsia Meloni pradėtą politiką.
Tačiau kiti konservatoriai, kurie jau daugelį metų kariauja prieš masinę imigraciją, jau kelis mėnesius išreiškia nerimą, ir, kaip rodo vis labiau neigiamai nusiteikusi Vengrijos žiniasklaida, kitų šalių konservatoriai gali pradėti galąsti peilius dėl to, ką jie jaučia kaip išdavystę.
Vis dėlto Meloni gali nuspręsti, kad buvusių konservatyvių sąjungininkų panieka ir kritika yra priimtinas praradimas, jei jai pavyks užsitikrinti galingo Briuselio liberalų bloko pritarimą.
Šaltinis: Remix News