Merui paliepus, tarybai panorėjus, Druskininkų vaikų darželiai leis laikraščius

„Druskonis“

„Manau, kad tai jau net ne cirkas“, – tarstelėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, išgirdęs apie naująją Druskininkų valdžios iniciatyvą. Savivaldybės tarybos valia už mokesčių mokėtojų pinigus nuo šiol laikraščius galės leisti visos kurorto mokyklos ir vaikų darželiai. O kas po tuo slepiasi? Valdžios noras žūtbūt turėti savo kontroliuojamą leidinį, kuris, D.Radzevičiaus galva, teisinėje valstybėje niekuo nepagrįstas.

Pastaruoju metu druskininkiečiai aktyviai diskutuoja apie paskutiniame savivaldybės tarybos posėdyje priimtą sprendimą, kuriuo buvo keičiami vietinių švietimo įstaigų nuostatai – visoms be išimties mokykloms bei vaikų darželiams buvo įrašytos naujos veiklos kryptys: laikraščių, žurnalų ir periodinių leidinių leidyba, reklama ir pan. Šiomis veiklos kryptimis buvo papildyti nuostatai ir Švietimo centro, kuris jau ir taip laikraštį, skirtą bei dalijamą savivaldybės gyventojams, pradėjo leisti prieš pusantrų metų. „Tai dėl ko visas šis cirkas?“ – gimsta klausimas ne vieno miestelėno galvoje.

„Valdžios žmonės niekada nebūna nusiteikę pasiduoti. Ne to jie eina į valdžią, kad pasiduotų, – sako Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. – Todėl manau, kad paskutiniai jų veiksmai – visai ne cirkas. Savivaldybei ar valstybei pavaldžių organizacijų įstatai ar nuostatai keičiami papildant juos naujomis veiklomis tiktai tam, kad tas veiklas ir vykdytų, nes kitos prasmės juk nėra. Akivaizdu, kad Druskininkų valdžia nori, jog jai pavaldžios įstaigos leistų žiniasklaidos priemones, tas, manau, aišku. Bet kokią misiją jos planuoja vykdyti? Tai man kol kas yra didelis klaustukas. Reikia žiūrėti, kuo jos užsiima kaip pagrindine veikla, nes tai turėtų būti ne leidyba. Iš principo žiūrint, keista, nes toms savivaldybės įmonėms arba įstaigoms, kaip, pavyzdžiui, mokykloms turėti spausdintus savo laikraščius, skirtus, tarkim, ne vien jų vidiniam tarpusavio bendravimui, o visuomenei informuoti, mano galva, yra mažų mažiausiai perteklinis dalykas. Todėl kyla klausimas dėl efektyvaus lėšų panaudojimo. Ar pinigus vis dėlto joms reikia skirti pagrindinei veiklai, ar dar ir tokiai leidybinei, kuri toms įstaigoms yra visiškai šalutinė?“

D.Radzevičiaus teigimu, Viešųjų įstaigų pagrindinė funkcija ir yra teikti viešąsias paslaugas – ar mokymo, ar gydymo, ar bibliotekų ir pan. Leidybinė veikla, arba, tiksliau, visuomenės informavimas, nėra valstybės ar savivaldos institucijų funkcija. Lietuvoje visuomenės informavimas atiduotas privačiai žiniasklaidai, išskyrus vienintelę, atliekančia šios srities valstybinę misiją, t.y. visuomeninį transliuotoją – LRT. Už šį valstybės ir savivaldos įstaigų barą atsako ir viešąjį interesą gina LRT.

„Gerai ar blogai ji šitai daro, čia jau kita diskusija, – svarstė Žurnalistų sąjungos pirmininkas. – Visa kita atlieka privati žiniasklaida. Todėl manau, kad į situaciją, susiklosčiusią Druskininkuose, galima pažiūrėti trim aspektais. Pirmiausia, mano asmenine nuomone, gali būti neefektyvus lėšų naudojimas tose įstaigose, leidžiant pinigus ne pagrindinei veiklai, o būtent šalutinei. Antras dalykas, ir labai svarbus, – visiškai neaiškus savivaldybės (arba politikų, priėmusių tokį sprendimą) interesas bei noras turėti sau pavaldžią žiniasklaidos priemonę. Jei laikraštį leidžianti įstaiga yra pavaldi savivaldybei, tai, pabrėžiu, ir jos leidinys tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldus tiems patiems šeimininkams. Toks noras, mano galva, teisinėje visuomenėje yra niekuo nepagrįstas. Ir trečias dalykas, kuris man atrodo labai akivaizdus, tai tokie įstatų pakeitimai, mano giliu įsitikinimu, su niekuo daugiau negali būti susiję, tik su kilusiu skandalu – kitaip nepavadinsi, kai išaiškėjo, jog Druskininkų savivaldybės iniciatyva jau ir iki tol realiai leidžiamas periodinis laikraštis. Manau, kad taip bandoma teisiškai legalizuoti ir įteisinti tai, kad jau daroma be pakankamo juridinio pagrindo“.

„Panašiai jau yra elgęsi liūdnai pagarsėję bankrutavę bankai „Snoras“ ir Ūkio, per savo satelitus turėję žiniasklaidos priemones. Nelinksmai pajuokausiu, bet manau, kad užsiėmimas tokiom šalutinėm, o ne pagrindinėm veiklom tam tikra prasme juos pastūmėjo į moralinį bei finansinį bankrotą. Galim spėlioti, ar nenutiks kas nors panašaus ir Druskininkų savivaldybėje?“, – svarstė D.Radzevičius.

Kalbėdamas apie tai, kad Druskininkų švietimo centras, net ir prieštaraudamas savo tuometiniams nuostatams, jau pusantrų metų leidžia periodinį laikraštį, netgi spausdindamas ten komercinę reklamą, Žurnalistų sąjungos pirmininkas pabrėžė savo poziciją, jog lėšos buvo naudojamos nepagrįstai ir neteisėtai, įskaitant ir šias funkcijas atlikinėjusius darbuotojus. „Mano galva, tai galėtų patikrinti Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai ar net Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, – kalbėjo D.Radzevičius. – Nes, be moralinio aspekto, tai yra ir viešųjų pinigų, viešųjų resursų naudojimas. Vien tai, kad tų įstaigų darbuotojai turi vienokia ar kitokia forma dirbti leisdami tokius leidinius, jau, mano galva, ateityje gali atsiliepti ir nepagrįstai didinamiems šių įstaigų paslaugų tarifams. Nes visos tos išlaidos, be abejonės, bus įkalkuliuotos į paslaugų kainas. Ar tokia šalutine veikla užsiimtų butų ūkio bendrovė, ar vandens parkas, ar darželis, ar mokykla, leidybinės lėšos – etatinių darbuotojų išlaikymui, priedų mokėjimui, popieriui, platinimui – viskas paimama iš mokesčių mokėtojų pinigų“.

„Toks daugumos savivaldybės tarybos narių balsais priimtas sprendimas signalizuoja, kad didelė dalis vietinių Druskininkų politikų turi akivaizdžių problemų dėl kompetencijos, kvalifikacijos ir netgi, drįsčiau įtarti, dėl moralės“, – tęsė žurnalistų sąjungos pirmininkas. Jo įsitikinimu, Švietimo centras turi mokyti žmones, o ne užsiimti žiniasklaidai priskirtomis funkcijomis. „O kas liečia komercinę reklamą, tai, mano galva, pažeidžia ir laisvos konkurencijos principus. Nes, be jokios abejonės, privatūs leidiniai, negaunantys subsidijų iš biudžeto ir neturintys jo išlaikomų etatinių darbuotojų, nepakonkuruos su savivaldos įstaigomis, kurios gali dirbtinai mažinti kainas, nes dalį pajamų per biudžetinius pinigus gauna iš mokesčių mokėtojų“, – teigė D.Radzevičius.

„Druskonio“ inf.

* * *

Daugiau šia tema skaitykite Tiesos.lt publikacijose:

Dar kartą apie tai, kaip savivaldybė šviečia druskininkiečius

Druskininkų mero demokratinės „inovacijos“

Propagandos mašina Druskininkuose: R.Malinauskas šlovinamas savivaldybės leidinyje, R.Malinauskas problemų nemato

Druskininkų savaitraščiai „Druskonis“ ir „Druskininkų naujienos“: meras R.Malinauskas siekia sunaikinti laisvą ir nepriklausomą spaudą

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top