2012 m. gegužės 17 d.
Deimantė Kedytė: „Žmonės jūs ar ne žmonės?!“
Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė iškart po Garliavos šturmo kreipėsi į piliečius, o iš jai atskaitingų institucijų pareikalavo ištirti, ar visus sujaudinusių Garliavos įvykių metu nebuvo naudota prievarta ir viešai įsipareigojo: turi būti imtasi visų priemonių mergaitės saugumo užtikrinimui ir jos interesų gynimui.
Europarlamentaras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis: „Gal teisės raidei šios dienos operacijos vykdytojai ir nenusidėjo, bet nusidėjo žmogiškam teisingumui“.
Vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė (žr. nuo 14:37):
„Aš, žiūrėdama šią televizijos transliaciją, nuoširdžiai apsiverkiau. Todėl kad aš visada tikėjau, jog gyvenu teisinėje valstybėje ir kad pareigūnai sugeba atlikti viską. Jie iš tikrųjų sugebėjo atlikti viską.“
2012 m. gegužės 20 d.
prezidentė Dalia Grybauskaitė: negaliu kviesti nevykdyti teismo sprendimų, dėl įvykių Garliavoje kaltos abi pusės.
2012 m. birželio 27 d.
Lietuvos Konstitucijos kūrėjai Kazimieras Motieka, Zita Šličytė, Liudvikas Narcizas Rasimas kartu su kitais Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti nariais teisininkais Sauliumi Arlausku, Kęstučiu Milkeraičiu, Romualdu Povilaičiu, Vytautu Budniku priėjo prie išvados: Garliavos šturmas – šiurkštus pasikėsinimas į konstitucinę valstybės santvarką.
2012 m. liepos 12 d.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, paklausta, ar nepasikeitė jos poziciją dėl neprievartinio teismo sprendimo: Ar Lietuvoje nėra kitų problemų?
2012 m. lapkričio 21 d.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Aidas Giniotis: „ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo gegužės 17-ąją vykdant Kėdainių rajono teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą […] prievarta paimti vaiką iš N.Venckienės“ nutraukti, nes prieš vaiką jėgą naudojo motina, kad prieš mergaitės valią traukdama ją į save atplėštų ją nuo globėjos, kurią mergaitė buvo stipriai apsikabinusi, o valstybės pareigūnai tokį smurtą prieš vaiką tik stebėjo; kai pirmasis bandymas atplėšti mergaitę nepavyko, pareigūnai paslaugiai užlaužė teisėjai N.Venckienei rankas.
2012 m. lapkričio 30 d.
Komentuodamas žiniasklaidai teismo kolegijos priimtą nutartį Audriaus Ūso byloje, teisėjas Audrius Cininas, kolegijos pirmininkas, pripažino: „Vaiko atmintis ištrinta“.
2013 m. vasario 22 d.
Visuomeninė komisija 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti: teismo sprendimo vykdymas negali būti aukščiau Konstitucijos ir žmogaus teisių.
Gegužės 17-ąją Garliavoje, vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, šiurkščiai pažeista vienuolika Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir keturi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos straipsniai bei jų nuostatas įtvirtinantys nacionaliniai teisės aktai. Komisija taip pat nustatė, kad buvo iš anksto ruoštasi valstybės vardu panaudoti jėgą ir tai buvo padaryta.
2013 m. kovo 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Dalius Jocys:
„Priverstinio vaiko perdavimo motinai proceso metu prieš vaiką nebuvo pavartota nei fizinė, nei psichologinė prievarta“.
2013 m. kovo 15 d.
Laimutės Stankūnaitės sausio 20 dienos įrašas socialiniuose tinkluose:
„Daugiau nebegaliu… Esame iškankintos ir išvargintos… Matau, kaip kenčia mano dukrelė, jai nuolat skauda galvą, pilvą. … Gyvename nepelnytą gyvenimą. Esame nukentėjusios, o gyvename įkalintos… Šio įrašo tikslas – išsakyti baimę, nes nepasitikiu Lietuvos kriminalinės policijos biuru. Bijau, kiekvieną kartą bijau… Todėl prašau pagalbos padėti mums…“
2013 m. kovo 22 d.
Lina Juškevičienė: Garliavos mergaitė – „kompetentingų institucijų reikalas“.
2013 m. balandžio 9 d.
generalinis prokuroras D.Valys: toks Kėdainių teismo sprendimas ir jo įvykdymas apgynė vaiko teises:
„Neabejotinai, kad teismo sprendimai, kurių pagrindu dukra buvo perduota jos motinai, buvo priimti siekiant būtent jūsų nurodytų vaiko orumo, jo fizinio ir psichinio neliečiamumo, humanizmo ir demokratijos principų užtikrinimo. Teismo sprendimo įvykdymas leido įgyvendinti ir apsaugoti vaiko orumą, teisę gyventi su motina, jo fizinį ir psichinį neliečiamumą. Ir kitas vertybes“.
2013 m. balandžio 19 d.
policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos lūpomis valdžia pirmą kartą pripažino: šturmuojant Garliavą rūpėjo ne teismo sprendimą įvykdyti, bet palaužti ir nuslopinti pilietinį žmonių pasipriešinimą.
2013 m. balandžio 23 d.
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika: prokurorai, jei nenori, gali netirti valdžios smurtavimo prieš taikius Garliavoje budėjusius žmones – ikiteisminio tyrimo pradėti nėra prasmės, mat „visi liudininkai apklausti, informacija surinkta, nukentėjusiųjų nėra“.
2013 m. gegužės 17 d.
Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos atsakymas į piliečių aštuntąjį (2013 m. kovo 17 d.) „Tie-SOS“ akcijos dalyvių laišką „Piliete Prezidente, sustabdykite makabrišką farsą“:
„Gerbiamieji,
Informuojame, kad Jūsų atviras laiškas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje gautas ir su juo susipažinta.
Dėkojame Jums už laišką. Naudodamiesi proga, linkime visiems Jums kuo geriausios kloties.“
Jan Vium apie masinį valdžios smurtavimą Garliavoje gegužės 17-ąją – „Po galais, tai buvo atgrasu ir nedovanotina!“:
„Fuck off, fuck off stiprius lyderius. […] Netikėkite stipriais lyderiais, tikėkite stipria demokratija. Eikite į gatves ir užbaikite savo revoliuciją, kurią pradėjote prieš dvidešimt penkerius metus ir padarykite, kad visur būtų demokratija.“