#MiniosPsichologai, arba Kaip parodyti, kad esu „Savas“
Lengva užsimerkti ir nepastebėti, kai nesupranti ar nežinai, o gal atrodo, kad viskas yra gerai ir neverta čia apsisunkinti savęs kažkokiais nemaloniais ir nepatogiais reikalais, kaip VTAT smurtas prieš šeimas ar JTO pakto pasirašymas, kuris per ateinančius 20 metų į Lietuvą žada prigrūst pabėgėlių. Ir ne vieną kitą tūkstantį, o kur kas daugiau.
Geriau p a s i l i n k s m i n t i, Tapiną ar kažką panašaus pažiūrėti, kuris moka pralinksminti ir užsimiršti. Jis gabus. JIE gabūs. Norėčiau apžvelgti jų namų bibliotekas. Neabejoju ten rasčiau knygų apie NLP, minios psichologiją, įvaizdį, manipuliacijas, įtakos darymą žmogaus protui ir t.t.
Nejau jiems taip savaime, be pasirengimo išeina?
Ką jie čia susėdę vaizduoja apsistatę bokalais? Kokią žinutę jie čia transliuoja miniai? „Je, mes normalūs bičai – aliuką pageriam, kaip ir daugelis jūsų. Jei balsuosit už mus – ALAUS TIKRAI BUS.“
Nenoriu užgauti nė vieno garbinančio Tapiną ir jo laidas, bet tie bokalai – nepagarbos gestas auditorijai arba aiškus supratimas, kad susirinko publika, kuriai nesvetimas „aliuko papliumpinimas“. O Tapinas juk intelektualus satyrikas. Taip bent save pristato. Ne koks humoristas. Tiesa, vienoje laidoje nesenai pasivadinęs – visuomenininku/žurnalistu.
Neišeina užsimerkti, kai žinai, kai matai. Ar bent nors kiek supranti.
Ir labai nepavydėtina būsena stebėti tai ir galvoti, kad „esu per silpnas prieš šią tamsą“, įtikėti „negaliu nieko pakeisti.“
Bet tai – viso labo įkyrios mintys, kurių šaltinis diskutuotinas. Tai svetimos mintys. Ir jos ne tavo.
Tuo pokyčiu visada buvome ir esame mes.
Nuotraukos šaltinis – ČIA.
#Tapinas #Nausėda #Šimonytė
