Neseniai lankiausi vienoje Klaipėdos gimnazijų su gana prasminga misija – pakalbėti paaugliams apie patriotizmą, bet mintis bus ne apie tai, o apie plakatą, kurį užtikau pakabintą ant skelbimų lentos.
To plakato tikslas – apsaugoti vaikus nuo smurto ir paskatinti kiekvieną prisiimti atsakomybę ir pamačius smurtą, tučtuojau pranešti 112 arba Vaikų teisių apsaugos skyriui. Viskas „įpakuota“ nepriekaištingai. Ir plakatas spalvotas. Neprikibt.
Bet imu trūkčioti, kai imu skaityti vietą „Iš kokių požymių galime atpažinti #Smurtą prieš vaiką“?
Skaitykit atidžiai, čia ne mano sugalvotos sapalionės:
– Nubrozdinimai
– Įdrėskimai
– Atskirų kūno dalių skausmas
– Pakitęs vaiko elgesys
– Uždarumas
– Perdėtai jautrus reagavimas
– Apatija / nieko nenori
– Patyčios / agresyvus elgesys
– Alkanas
– Purvinas
O čia siūlau atkreipti dėmesį, nes smurtas prieš vaiką yra ir tada, jei jis netinkamai aprengtas.
Ir jūs dabar įsivaizduokit, kiek čia interpretacijų galima daryti, jei kiekvienas iš savo „bokšto“ žiūrės. Ims koks ir paskambins pamatęs vaiką nubrozdintą, o tėvai atvažiavę į mokylą ras ne vaiką, o raštelį, kad vaikas paimtas vaikų teisių specialistų įvertint galimo smurto prieš vaiką.
Esmė ne pats faktas, kad paims, o kaip tuo metu vaikas jausis, kaip jausis tėvai?
Ką reiškia – netinkama apranga? Jei vaikas eis žiemą su sportiniais batais arba rudeniniais, nes jam visai nesvarbu šaltis, jam iškyla pavojus būt paimtam vaiko teisių? O gal vaikas su ta pačia striuke vaikšto jau treji metai ir kai kam pasirodys, kad ji jam nebetinkama, todėl paskambins į vaikų teises?
Įsivaizduokit šitą nesamonę – einu, pamačiau vaiką „uždarą“ ir galiu sau laisvai paskambinti vaikų teisėm. Galiu tai daryti net anonimiškai. Gali bet kas ir už tai nenešti jokios atsakomybės. Gali ir pameluoti, taip šeimoms sudaryti problemų. Ar vaikai privalo būt atviri visiems. Vieni atviresni, kiti uždaresni.
Alkanas. Kai kas pažiūrės į liesą vaiką ir pagalvos, kad jis yra alkanas. Tą žinau puikiai, nes kai žmonės mane mato, jiems kyla natūrali reakcija – jis mažai valgo arba neturi ko valgyt.
Ir štai vaikų teisės paima vaiką, nuveža globėjams, o tada pasirodo jūsų namuose tirti ir, neduok Dieve, šaldytuvas nebus tiek prikrautas, kiek reikia pagal standartą, kad būtų, ir diagnozė jums – vaikas atimtas už smurtą, nes šaldytuve nebuvo lašinių. O jei jūs vegetaras ar veganas, turbūt ir į kalėjimą uždarys.
O ką darys vaiko teisės, jei vaikas nutukęs nuo netinkamos mitybos?
Su tokiu absurdu gyvenime dar nesu susidūręs, kai kiekviena šeima realiai atsiduria pavojuje.
Įbrėžimai, nubrozdinimai, mėlynės, kai kada ir uždarumas, pyktis, jautrumas, o ką jau bekalbėt apie purvinumą – tai vaikų kasdienybė ir neišvengiamybė. Ir dabar jiems už tai gresia netekti tėvų, nes tai bus traktuojama kaip smurtas?
Tokie įstatymai ilgalaikėj perspektyvoj taps pavojumi kiekvienam vaikui ir šeimai ir tai nėra sveika ir natūralu. Tai nėra valstybės rūpestis už šeimą.
Aš nesu už smurtą, bet čia jau komedija.
______________________________________________
Lapkričio 25 dieną aš būsiu Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje. Ir mitinguosiu, nes nesutinku, nes noriu šeimai sąmoningų ir draugiškų įstatymų. Noriu, kad valstybė rūpintųsi šeima.
Plakato šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
