Trečiadienį kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo naikinami konkurso į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) generalinio direktoriaus pareigas rezultatai. Tai padaryta tyrimo metu atskleidus įvairius konkurso procedūros pažeidimus, skelbiama pranešime spaudai.
Jame bendrais bruožais apibūdinama ir tai, ką nustatė galimą konkurso narių šališkumą tyrusi ministerijos komisija. Pranešime spaudai teigiama, jog pagal Viešųjų ir privačių interesų įstatymą, komisijos nariai, susiję su vienu iš pretendentų darbiniais santykiais, privalo juos deklaruoti, taip pat nusišalinti nuo klausimų, kuriuose gali iškilti interesų konfliktas. Nustatyta, jog tai nebuvo padaryta – kai kurie atrankos komisijos nariai konkurso metu buvo susiję su vienu iš pretendentų kolegialiais santykiais. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad būtent pretendentas, dėl kurio ir iškilo interesų konfliktas, ir buvo paskelbtas konkurso nugalėtoju. Komisija taip pat nustatė, kad laimėjusiojo pretendento programoje buvo siūloma glaudesnis bendradarbiavimas tarp LNOBT ir jo kitos darbovietės, su kuria konkurso metu darbiniais ryšiais buvo susiję du atrankos komisijos nariai.
Prie panašių išvadų dėl netinkamo konkurso organizavimo priėjo ir kita komisija, kuri tyrė konkurso į LNOBT vadovo pareigas organizavimo procesą. Jos išvadose teigiama, jog konkurso organizatoriai neužtikrino, kad būtų laikomasi konkursų tvarkos aprašo nuostatų, reikalaujančių, kad atrankos komisijos nariai būtų nešališki. Tyrimo metu konstatuota, jog nesama jokių atrankos komisijos narių nešališkumą užtikrinančių dokumentų bei komisijos posėdžio protokolo, o priimant į darbą naują vadovą remtasi tik konkurso balsavimo rezultatų lentele.
Priimant sprendimą dėl konkurso rezultatų naikinimo atsižvelgta ir į Valstybinės darbo inspekcijos išvadą, kad viešojo konkurso paskelbimas likus daugiau nei vieneriems metams iki darbo sutarties pradžios gali būti kvestionuojamas kaip pažeidžiantis sąžiningumo ir protingumo principus. Siekiant užtikrinti šių principų įgyvendinimą ateityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Kultūros ministerijos iniciatyva papildė konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų vietas tvarką, kurioje nustatė, jog tokie konkursai turi būti skelbiami ne daugiau nei prieš 4 mėnesius ir ne mažiau nei prieš 2 mėnesius iki pasibaigs esamo tokios įstaigos vadovo darbo sutarties terminas.
Tokie tyrimo rezultatai – jokia paslaptis nors kiek iš arčiau su tokiais konkursais susidūrusiems. Smalsu kitka – ką sužinotume apie savo valdžios rentinį, jei vis dėlto rastųsi politinė valia peržiūrėti ne vieną, o visus pastarųjų kelių metų konkursus – jų komisijos narių sąsajas, organizavimo tvarką ir pan.?
Panaikinti tai panaikino , bet ar teisiškai įvertino tokio sprendimo pasekmes ??..juk tai reiškia kad žmogus puse metu dirbo neturėdamas tam teisės.. sudarinėjo sutartis tos įstaigos vardu , vedė tos įstaigos ūkine veikla ..Kvepia dideliu skandalu ir priteistomis didelėmis išeitinėmis kompensacijomis iš valstybės biudžeto .Ar vizgi nepaprasčiau buvo susitarti ir paleisti ..abiems pusėms sutarus .?
tarybiniais metais prasivogusius, prasigėrusius, sužlugdžiusius visą veiklą – kolūkių pirmoininkus, direktorius – skirdavo į kitą rajoną/miestą vėl vadovauti kolūkiams, įmonėms.
NOMENKLATŪRA !!!
—–
(manot tovariščius kėvišas negaus kitos šiltos vietos, kur galės vykdyti partijos programą: apvoginėt Lietuvą)
Du kultūros biznesmenai kažko tai nepasidalino.
Pripažinus santuoką negaliojančia, vaikai išlieka.
Žiauri evoliucija – prieš 10-15metų dar galvočiau, kad vienu „žuliku” mažiau, o teisybės „biški” daugiau. Dabartės gi, galvon įkyriai lenda mintis, kad kažkam iš Daukanto aikštės gyventojų parūpo „dochodnoe mesto” saviems favoritams…
Klausimas kodėl „tiesos” neskelbe informacijos apie Trakus kur bando įsikurti stambūs prekybininkai? Ir kaip su ta istorija susėjusi kultūros ministerija? „Tiesos” taiko dvigubus standartus? Kur motyvai? Korupcija?