Rugpjūčio 23 d., pirmadienį, įvyks partizano, Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininko, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, „Laisvės“ premijos laureato Juozo Mociaus-Šviedrio, Rainio, laidotuvės.
Atsisveikinti su Juozu Mociumi bus galima rugpjūčio 22 d., sekmadienį, nuo 15 val. ir rugpjūčio 23 d., pirmadienį, iki 14 val. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos laidojimo namuose (Gegužių 57, Šiauliai).
Šv. Mišios – rupjūčio 23, pirmadienį, 8 val. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Gegužių 57, Šiauliai). 14.00 val. išnešamas karstas. Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys, bus palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse.
Rugpjūčio 20-ąją, penktadienį, mirė Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, „Laisvės“ premijos laureatas partizanas Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys.
Juozas Mocius gimė 1924 m. Šiaulių aps. Meškuičių vls. Dapkūnų k.
1944 m. tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus įkurtoje Lietuvos vietinėje rinktinėje. 1944 m. pabaigoje persikėlė pas brolį kunigą Algirdą Mocių į Viduklę (Raseinių aps.), kur vienerius mokslo metus dirbo mokytoju pradžios mokykloje ir suaugusiųjų progimnazijoje. 1945 m. už paramą Lietuvos laisvės armijai (LLA) ir partizanams brolis kunigas buvo suimtas.
Po brolio suėmimo J. Mocius išvyko į Eržvilką (Tauragės aps.), įsigijo pasą Antano Jonaičio pavarde ir pradėjo dirbti Eržvilko vykdomojo komiteto Finansų skyriuje. Eržvilke užmezgė ryšius su LLA Eržvilko kuopos nariais.
1946 m. įstojo į Antano Stoškaus-Railos vadovaujamą partizanų būrį, turėjo slapyvardį Šviedrys. 1946 m. gegužės 3 d. naktį dalyvavo Eržvilko antpuolyje, kurio metu apšaudė Vidaus reikalų ministerijos (MVD) operatyvinės grupės kareivius ir stribus.
1946 m. rugsėjo 20 d. buvo paskirtas Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininku, turėjo slapyvardį Rainys.
1947 m. sausio 18 d. naktį Tauragės aps. Eržvilko vls. Smaidrių k. Agotos Fišerienės name čekistai aptiko bunkerį ir suėmė ten besislapstančius Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininką Juozą Mocių-Rainį, Lydžio rinktinės štabo Ryšių skyriaus viršininką Joną Rimšą-Justą Šopį, Lydžio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininką Joną Mačiulį-Paulių Gasį.
1947 m. gruodžio 6 d. MVD kariuomenės Karo tribunolas J. Mocių-Rainį nuteisė 25 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. bausmė sumažinta iki 15 m. 1957 m. paleistas iš Pečioros lagerio (Komijos ASSR), dar 20 metų ten pradirbo akmens anglies šachtoje, nes negavo leidimo grįžti į Lietuvą. 1977 m. Lietuvos SSR Ministrų Taryba pagaliau suteikė J. Mociui galimybę gyventi Lietuvoje.
J. Mociaus motina Ona Mocienė su dukra Eugenija Mociūte 1948 m. gegužės mėn. buvo ištremtos į Mongolijos ASSR. Motina mirė tremtyje 1955 m., o E. Mociūtė 1960 m. grįžo į Lietuvą. Nuo trėmimo pasislėpęs brolis Stasys Mocius-Klevelis įstojo į partizanų būrį, žuvo 1952 m. Brolis kunigas Algirdas Mocius iš lagerio grįžo 1954 m., tačiau 1957 m. už „atnaujintą antitarybinę veiklą“ buvo suimtas antrą kartą. Į Lietuvą grįžo 1967 m.
Juozas Mocius 2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2001 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2003 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, 2018 m. – „Laisvės“ premija.
paskutinieji Lietuvos azuolai..Ilsekis ,ramybeje.
Seime, Sausio 13-tąją, Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje, erodų irštvos neišjungtąjai (iš politikos) komunistpalaikei Daliai Grybauskaitei dalyvaujant, buvo viešai pasityčiota (išsišaipyta) iš Juozo Mociaus-Šviedrio ir dar šešių didžiavyrių (partizanų):
– įteikiant jiems Laisvės piniginę premiją, padalintą į septynis gabaliukus;
– vienintelę Laisvės statulėlę persiunčiant per jų rankas.
Tokią absurdišką patyčių (pašaipos) apgailėtiną ceremoniją seime buvo klaiku matyti.
Tebūnie lengva šventoji Lietuvos žemė, Juozui Mociui-Šviedriui.
________________________________________________________________
Lietuva – Tvirtovė
Vienam po kito išeinant tarpukario kartos žmonėms, patyrusiems ir atlaikiusiems tiek ir tai, ko įsivaizduoti neįmanoma, jaučiamės vis vienišesni, nesaugesni, nes vis mažiau lieka tų, kas patyręs, kas moka ir žino daugiau už jaunesnes kartas, ir jau nebėra į ką pagalbos ir patarimo kreiptis… Prisimenu a.a. Jasukaitytės pamąstymus apie ateinančių ir išeinančių žmonių kartas. Apie tai, jog kiekvieną gimusį kūdikį saugiu žiedu apsupa ir saugo jo tėveliai, kiti artimieji ir jų bendraamžių karta. O šiuos jo artimuosius (jo tėvelius, tetas ir dėdes) lygiai taip pat apsupęs saugo jau jų tėvų, tetų, dėdžių ir jų bendraamžių apsauginis žiedas. Ir pastarųjų eilę irgi supa ir saugo už juos vyresnė karta. Todėl kiekvieną vaiką ir jaunuolį supa bent 3-4 jį saugančių eilės. Taip… Skaityti daugiau »