Minties gigantas, kosmoso užkariautojas traukiniais, didis mokslininkas ir nepripažintas genijus sudrebino Rusiją, o po to – ir visą pasaulį. Drebindamas pasaulį revoliucinėmis (cituojame) technologijomis akademiku prisistatantis Anatolijus Junickis su kompanija apsilankė Kelmės, Akmenės sičiuose, kol apsistojo Šiaulių megapolyje, garsėjančiame kosmoso užkariavimais – dar nuo tų laikų, kai Zoknių oro uoste eksmeras Alfredas Lankauskas leido popierinius šatlus. Tokie tokius pažino ir investuoti Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje pavadino.
Kvadratinės akys ir rusiški papildai
Ketvirtadienis. Žuvies ir Šiaulių miesto tarybos posėdžių diena.
Posėdžių salėje pasirodo kontraversiška kompanija. Orus žilstelėjęs dėdulė prabangiu kostiumu – „Rail Skyway Systems Ltd“ generalinis direktorius Anatolijus Junickis, lydimas visiškai nereprezentatyvios išvaizdos megakompanijos vicedirektoriaus Artūro Virbicko, kalbančio stipriu rusišku akcentu. Aplink zuja trečias tipelis, kurį sėdintieji salėje atpažįsta kaip rusiškų papildų pardavėją iš vietinio būrimo salono.
Vicedirektorius rusišku akcentu ore varto šimtus milijonų eurų, tiesia „styginius“ oro kelius, kuriais kosminiu greičiu iš Kauno į Vilnių lekia keleiviniai traukiniai. Net karvės paveiksliukuose šiurpsta. Ką ten Vilnius! Į Maskvą per dešimtis minučių nuskries. Tokios vot inovatyvios technologijos bus Šiauliuose montuojamos. Atsuktuvu, anot prelegento, montuos ir išbandys. Dešimtyje hektarų devyniasdešimt devyneriems metams išnuomotų. Šimtus milijonų investuos, sodus ir parkus pasodins, tik savivaldybė pati krūmus iškirs (ne lygis multimilijoninei kompanijai krūminėti).
„Kas tie investuotojai?“ – nedrąsiai klausia Tarybos narė Elena. Liaudis – paaiškina nereprezentatyvios išvaizdos vicedirektorius. Ir savo viršininkui paaiškina „a čiom rieč“.
Iš kur investuotojai? Iš Gruzijos, Afrikos… Laaabai daug investuotojų.
Ar Europos Sąjungos šalys dalyvauja? Vicedirektorius užtikrina – dalyvauja. Kinija tikrai dalyvauja.
O ką Susisiekimo ministerija, Krašto apsaugos ministerija sako? Juk šalia – NATO bazė, orinių technologijų investuotojai – iš labai nedraugiškos šalies.
Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja tyli. Varto dideles, mėlynas akis.
Mero Justino Sartausko akys – kvadratinės. Skaičiuoja, kokius procentus gaus nuo užstato – milijono litų.
Kokiame banke bus laikomas milijonas? Tai Šiaulių banko klerkas Jonas Bartkus pasitikslina. Ir nusiraminęs atsisėda.
O Šiaulių universitetui darbo investuotojai duos?
Duos – užtikrina vicedirektorius: „Su Gedimino universitetu jau kalbėjome“. Ir „Gedimino“ studentus įdarbins, ir penkis šimtus darbo vietų įkurs. Va, atvažiuos darbuotojai iš Rusijos su šeimomis ir dirbs. Aštuonių šimtų kvadratinių metrų ofisas Vilniuje jau išnuomotas – užtikrina vicedirektorius (viešai skelbiamais duomenimis, megamilijoninėje įmonėje šių metų vasarą dirbo 4 žmonės, už kuriuos turėta skolų Sodrai).
Tarybos narių veizolai jau ne kvadratiniai. Stikliniai. Kaip būrimo salone. Nuo rusiškų orinių papildų, tai yra, investicijų. Rankos pačios balsuoti tiesiasi.
Kažkas kukliai siūlo luktelėti mėnesį, pasiaiškinti. Bet vicedirektorius nereprezentatyvia išvaizda nuoširdžiai pykteli: milijonai nelaukia. Atiduosim Panevėžiui arba latviams – ten tai oho kiek laisvos žemės. Tik latviška – ne tokia miela, kaip Lietuvos, kaip Šiaulių.
Už orines investicijas Saulės mieste Tarybos nariai stiklinėmis akimis balsuoja beveik vienbalsiai.
Kengūros neinvestuoja
Žurnalistai kvadratinėmis akimis jau skersai išilgai nupasakojo skambiai „Rail Skyway Systems Ltd“ pavadintą projektą, todėl prie to nebegaišime laiko. Tik pasidomėsime, kas gi didįjį inžinierių, rusų fantasto Ciolkovskio kosminių traukinių idėjos vystytoją į Lietuvą atvijo?
Kad aštuonių monografijų, kaip skelbiama, autorius, australų nesužavėjo, tai faktas. Nors jiems net visą monografiją (taip vadinama nerecenzuotas leidinukas su daug piešinukų) paskyrė. Bandė aiškinti australams, kad jie turi daug naudingų iškasenų, tik štai problema australus kamuojanti – neturi jie ten normalių kelių, infrastruktūros, uostų. Bet visas problemas išspręstų oru skriejantys traukiniai. Bet ką ten kengūroms paaiškinsi, neskaito jos „monografijų“, kur cituojamos kelios praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio rusiškos knygutės apie mašinų gamybą ir vagonus.
Kad kengūros monografijų neskaito – tą jau išsiaiškinome. O kokie vėjai „milijardus“ vartančios kompanijos kūrėją į Šiaulius atpūtė, po kelmes ir akmenes tąso?
Kad atsakytume į šį klausimą, pasidomėkime investuotojo pasiekimais Didžiojoje Tėvynėje, pavartykime vieną kitą oficialų dokumentą.
Pranašas ir savo kaime – pranašas
Antrojoje tėvynėje Rusijoje (pirmoji – Baltarusija) didžiam išradėjui tapo ankšta. Po to, kai išseko dosniai Rusijos mokesčių mokėtojų žerti milijonai (skaičiuojami JAV doleriais), A. Junickis įsteigė kompaniją, skambiai pavadintą „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd“. Internetą užliejo banga kaip vandens lašai panašių ditirambų apie genijų mokslininką, įkūrusį pažangiausiais technologijas vystančią megakompaniją (slėptis simens’ams ir į juos panašiems). Liaupsinantys bei kviečiantys Rusijos liaudį investuoti ditirambai liejosi laisvai.
Kad liaudis nebijotų, straipsniuose buvo paaiškinta, kad A. Junickis – joks sukčius ir joks apgavikas. Tik nekaltai apkaltintas nebūtais dalykais. Pavyzdžiui, kriminalinės policijos vizitai pas kosmoso užkariavimo traukiniais technologą, problemos su Rusijos migracijos tarnyba – tik korumpuotų pareigūnų ir buvusio partnerio iš Ukrainos pikti kėslai. Byla išradėjui iškelta Ukrainoje, o Rusijos liaudis žino – ten vieni fašistai ir banderovcai.
Kitas investuotojas per Maskvos arbitražinį teismą bergždžiai bandė atgauti milijoną rublių. Sukčius, aferistas ir melagis tas antrasis investuotojas – liejasi epitetai straipsniuose, ginančiuose „disidentą“ A. Junickį.
Liaudžiai – „liaudiškas“ investavimas
Pasirodo, sukčiai ir pavyduoliai jau seniai puola akademiką (rusai mėgsta skambius titulus). Idėjos vagyste (plagiatu) kaltina, kaip tik įmano persekioja nekaltą žmogų. Todėl teko vargšeliui ir pailsėti. Psichiatrijos ligoninėje. „Davarė“, kaip sako liaudis.
Bet idėja – vis tiek geniali. O ypač geniali finansinę piramidę primenanti kompanijos akcijų sklaidos schema: velniop tos akcijų biržos su savo taisyklėmis, nes oriniai traukiniai – liaudžiai skirti.
Štai kas siūloma Lietuvos liaudžiai. Be pasakiškų pelnų ateityje, „investuotojas“, tapęs akcininku, dar gali uždirbti sukūręs savo agentūrinį tinklą ir pritraukęs kitus akcijų pirkėjus, už kuriuos uždarbis skaičiuojamas pagal tokią formulę: pirmojo lygio – 15 proc., antrojo lygio – 5 proc., trečiojo lygio – 1 proc., nuo „investuotos“sumos. Beje, panaši schema siūloma ir Rusijos liaudžiai.
Lietuviai jau ragavo įvairių finansinių piramidžių, tačiau į kosmines, atsiprašau, orines technologijas dar neinvestavo. Skirtingai nei baltarusiai prieš du dešimtmečius, kai A. Junickis ten projektus kosmines idėjas pardavinėjo. Tik našlaičiais baltarusiai liko – genialusis išradėjas Rusijon iškurnėjo. O dabar – Lietuvon, Šiauliuosna, atpūtė. Atpūtė, orinių stygų politikams pripūtė į akis kvadratines.
Lėks, oi lėks kosminiai traukiniai iš Šiaulių. Nuo finansinės piramidės atsispyrę. Kartu su popieriniais eksmero Alfredo šatlais.
Šaltinių teigimu, lietuviai jau „investuoja“ – perka „dangaus traukinių“ akcijas (minimalaus paketo kaina – 871,79 Lt). Kad kiltų dar didesnis noras „investuoti“, su moderniomis, itin ekologiškomis, kaip skelbiama, technologijomis galima susipažinti pažiūrėjus filmuką ir pasiklausyti didžiojo išradėjo A. Junickio.