Stambiausi medžiojami žvėrys braidžioja daugiabučių namų bendrijose. Į šiuos nykstančius egzempliorius ir nusitaikė prezidentės numylėto eksministro Valentino Mazuronio vadovaujami varovai. Šių metų pradžioje Aplinkos ministerija parengė taisykles, kurios į ožio ragą suries paskutines šalyje likusias daugiabučių namų bendrijas, o grobį – gyventojus su visais pridurkai – atiduos į amžinai alkanus rubikoninius nasrus.
Ko šiaušiasi plaukai
Taisyklės, kurios pašiurpino daugiabučių namų bendrijų vadovus, iš pirmo žvilgsnio – mielos ir geros, nes lyg ir rūpinamasi daugiabučių namų gyventojais. Kad bendrijų vadovai ir daugiabučių administratoriai rūpintųsi gyvenamaisiais namais, gražiai bendrautų su gyventojais, atsakinėtų į jiems rūpimus klausimus ir t. t. Bet tai – fasadinis, smegenis muilinantis vaizdelis. Taisyklėse nėra nieko naujo, ko nebuvo iki šiol Aplinkos ministerijos leidžiamose taisyklėse ir tvarkose, kurių paprasčiausiai reikia laikytis namų valdytojams, o savivaldybėms – kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų.
Ir vis dėlto yra viena naujovė, nuo kurios plaukai šiaušiasi ne apšernijusiems daugiabučių namų administratoriams, o galą su galu vos suduriančioms daugiabučių namų bendrijoms.
Kerta bendrijoms
Sunkiausiai sprendžiama problema – ne įsteigti bendriją, o surasti vadovą. Viena vertus – atsikratyti seniai susiformavusio stereotipo, kad bendrijų pirmininkai yra sukčiai (ir šaukštas deguto statinę medaus gadina), kita vertus – rasti pasiaukojantį beprotį, kuris kiš galvą po giljotina už skatikus. Dabar, įsisiautėjus Aplinkos ministerijos varovams, tokių bepročių surasti bus dar sunkiau.
Net ir dabar atsisakyti daugiabučio namo administratoriaus, kurį paskiria savivaldybės, praktiškai neįmanoma. Net ir surinkus ketvirtadalį parašų, savivaldybės administracijos direktorius dar turi teisę nuspręsti – leisti gyventojams balsuoti dėl skyrybų su nepatinkančiu administratoriumi ar ne. Taigi, gyventojai Lietuvoje negali laisvai rinktis, kas teiks jiems paslaugą. Partijų pasodinti savivaldybių administracijų direktoriai nusprendžia už gyventojus – kas, kaip ir už kokią kainą teiks jiems paslaugas.
Ir naujose Aplinkos ministerijos patvirtintose taisyklėse daugiabučio administratoriui atsakomybė už prastai prižiūrimą namą apibrėžta labai abstrakčiai. Jeigu skyla sienos ir vanduo laša ant galvų, savivaldybės administracijos direktorius gali daugiabutį atiduoti kitam administratoriui. Bet gali ir neatiduoti, jei administratoriaus akys pasirodys gražios – tik pagrūmoti mažuoju piršteliu. O štai daugiabučių bendrijoms kertama iš peties. Kaip blogių blogiui.
Vertins gyventojų veiksnumą
Ar galite patikėti, kad vieną dieną teismo salėje susėdę Temidės sargai nusprendžia likviduoti sėkmingai veikiančią įmonę, visuomeninę organizaciją ar partiją, jeigu kokiam nors savivaldybės klerkui nepatiko įmonės ar organizacijos vadovas? Pasukiosite pirštą prie smilkinio. Ir būsite teisūs. Tačiau daugiabučio namo bendriją likviduoti gali bet kuris partijos kišenėje sėdintis savivaldybės administracijos direktorius, jeigu gavęs jo prašymą teismas nepasukios pirštu prie smilkinio. Bet, kaip žinome, provincijos Temidės sargai labai palankūs vietos valdžiukėms.
Aplinkos ministerijos taisyklės prasilenkia su logika – baudžiamas ne bendrijos pirmininkas, tarkime, blogai vadovavęs, o paneigiama pati gyventojų valia steigti bendriją.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (4.1.) skelbia: „Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra“. Tačiau teismui siūloma įvertinti, ar gyventojai buvo veiksnūs (psichiškai sveiki), kai balsavo už daugiabučio namo bendrijos steigimą, tai yra, įgyvendino savo teises.
Juokai juokais, bet Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės prieštarauja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kuriame vienareikšmiškai įstatymo leidėjas teisę likviduoti arba reorganizuoti bendriją suteikia tik gyventojų visuotiniam susirinkimui (10.15).
Tai kokį dviratį išradinėja Aplinkos ministerijos varovai?
Siekia naikinti bendrijas
Jau minėtas daugiabučių bendrijų veiklą reglamentuojantis įstatymas numato vienintelę sąlygą, kai daugiabutis namas gali būti atiduotas į administratoriaus rankas – tik pačių gyventojų iniciatyva ir valia.
Tačiau kodėl Aplinkos ministerijos klerkams prireikė naujos abrakadabros, kuri realiai diskriminuoja bendrijas, palyginti su daugiabučių administratoriais?
Pavyzdžiui, Šiauliuose daugiabučių bendrijų steigimas vyksta pakankamai sėkmingai ir pusės miesto daugiabučių gyventojai jau yra patys sau šeimininkai. Tai paskatino renovacijos pažadai ir miesto visuomenininkių Irenos Vasinauskaitės ir Nijolės Malakauskienės aktyvi veikla – moterys, sulaukusios prašymų padėti apsiginti nuo administratorių, vaikščiojo į gyventojų susirinkimus ir įtikinėjo tapti šeimininkais savo pačių namuose.
Kelioms miesto daugiabučių namų bendrijoms vadovaujanti Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos vadovė Nijolė Malakauskienė mato tik vieną priežastį – suvaryti gyventojus atgal į nukraujavusių rubikoninių administratorių tvartą. Kitokį paaiškinimą rasti sunku.
Kas toliau?
Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos į kampą įsprausti valdininkai viešai pažadėjo kol kas netaikyti naujųjų taisyklių. Tačiau – tai tik pažadai, tautai nuraminti, nes taisyklės lieka galioti. Juoba, kad daugelio kitų miestų bendrijų vadovai nė nenutuokia, koks Damoklo kardas pakabintas virš jų galvų.
Politikai – ir savivaldybių tarybose, ir Seime – neskuba spausti Aplinkos ministerijos, kad atšauktų palankias sąlygas plėstis rubikoniniams daugiabučių administratoriams sukurptas taisykles. Nei STT, nei visuomeninių korupcijos vertintojų balso irgi nesigirdi.
Gal pats metas bendrijoms žadinti snaudalius?