Viena labai simpatiška mergina, buvusi kolegė, papriekaištavo, girdi, ko tu rašai į tiesos.lt. Ten – vien tik netiesa. Ir, apskritai, ką nors pozityvaus matai gyvenime?
Simpatiška – tai buvo pirma pozityvi mintis. O po to atėjo dar simpatiškesnių minčių. Todėl nusprendžiau parašyti kažką gražaus, šviesaus apie tris Šiaulių rinkėjoms simpatiškiausius Seimo narius, socialdemokratus Edvardą Žakarį, Valerijų Simulik ir Arvydą Mockų.
Kaip tyčia, simpatijomis per pačią pilnačiausią pilnatį tiems patiems trims politikams pratrūko ir simpatiškas (nepagalvokite blogo – man simpatiškos tik merginos ir moterys) Šiaulių konservatorius ir skulptorius, kovojęs prieš labai nesimpatišką Menų inkubatorių, pavadintą Korupcijos fabriku. Gintautas Lukošaitis, kuris nukaldino tris geležines „kapeikas“ po Šiaulių savivaldybės langais, socdemai jam nukaldino litų, o tauta pakrikštijo kūrinį „Atkatu“. Po to Gintautas Savivaldybei nieko nebekalė. Kalė Savivaldybę už tai, kad pinigus Korupcijos fabrikui taško.
Korupcijos fabriku vietiniai menininkai pavadino už tris šimtus tūkstančių litų Savivaldybės nupirktus buvusio batų fabriko griuvėsius – pastatas kažkada sudegė, liko aprūkusios sienos, be stogo, langų ir durų. Buvusi miesto Tarybos konservatorių liberalcentristų ir „tvarkiečių“ kolicija, kuriai simpatizavo dabar su jais esantys socdemai, nusprendė, kad nupirkti iš tuometinio mero Genadijaus Mikšio bičiulio griuvėsiai labai tinka menui ir kultūrai už ES ir valstybės biudžeto pinigus inkubuoti.
Savivaldybė statybas skaičiuoja 10 milijonų, kritikai – antra tiek inkubatoriui prideda. O Šiaulių menininkai labai nesimpatiškai sako – velniop korupciniais būdais inkubuotą kultūrą.
Protestai baigėsi, trys Seimo nariai socdemai pažadėjo vyriškomis krūtinėmis griuvėsius nuo pinigų tratintojų apginti.
Pažadėjo – patiešijo, o socdemų valdoma Vyriausybė šmakšt ir išinkubavo 8 milijonus litų Korupcijos fabrikui. Žinoma, antra tiek bus paklota iš praskolinto Šiaulių biudžeto. O gal ir daugiau – Šiaulių valdžia tradiciškai apsiskaičiuoja. Bet tik iš begalinės simpatijos statybininkams. Bet kad taip neatsitiktų, lapkričio 28-osios Šiaulių miesto tarybos posėdyje pateiktas juodai nesimpatiškas pasiūlymas – apskritai atsisakyti Korupcijos fabriko ir pinigų išinkubuotų.
Taigi sprendimo išvakarėse, pilnaties akivaizdoje, ir neišlaikė konservatoriški jausmai – socialiniuose tinkluose skulptorius ėmė platinti reklaminį minėtų socdemų, Seimo narių pareiškimą: jie jau trisdešimtą kartą aiškinantys, kaip myli Šiaulius, nepritaria Korupcijos fabrikui, kur tik gali kreipiasi, tik kažkokie sutrikėliai prieš juos burnojantys ir pasiaiškinti viešai verčiantys. Bet jie – tikrai myli Lietuvą ir Šiaulius bei rinkėjus (apie meilę moterims ir ne tik joms – kitą kartą, labai pozityviai).
Paaiškino vyrai. Vyriškai. Visi trys – pagrindiniai Šiaulių socialdemokratų vadai. Seime ir Vyriausybėje valdantys socioldemokratai.
Simpatiškai paaiškino, kaip prieš Korupcijos fabriką kovojo ir kovoti socialdemokratiniuose frontuose žadėjo, kad net užkietėjęs konservatorius susijaudino. Todėl tarybos posėdžio išvakarėse konservatorius Gintautas po Savivaldybės langais aplink „Atkatą“ braklinėja, garsiai skanduoja, kaip jis tiki socdemais, kurie tikrai neleis pinigų ištratinti vėjais.
Galingas daiktas ta simpatija. Žiū, per ateinančią pilnatį ir Kubilius susigraudins dėl to kaip Butkevičius šildymą pigino… Svarbiausia – į politikus žiūrėti pozityviai.
P. S. Žodis simpatiškas įvairiomis formomis paminėtas septyniolika kartų. Juodai simpatiškas pozityvas apie rinkėjams simpatiškus politikus (plius dar trys „simpatijos“) subrendus lapkričio 28-osios delčiai.