Lrt.lt
„Manote, kad Europos Sąjunga Rytų Europai labai tinka? Štai šalis, kuri galėtų pakeisti Jūsų nuomonę“, – rašė politikos ir kultūros savaitraštyje „New Republic“ žurnalistas Maxas Rivlinas-Nadleris, turėdamas omenyje korupcijoje skęstančią Bulgariją. Kitame to paties žurnalo straipsnyje Bruce`as Konviseris panašiai teigė ir apie Čekiją. Pasvarstykime šių straipsnių pamokas Lietuvai.
„Gruodis Kijeve buvo ant sprogimo ribos, ukrainiečiams liejantis į gatves ir reikalaujant, kad jų prezidentas pasirašytų sutartį su Europos Sąjunga (ES), – teigė M. Rivlin-Nadleris. – Ukrainiečiai vylėsi, kad sutartis šiek tiek atitolins Ukrainą nuo Rusijos ir duos jų šaliai daugiau galimybių ekonomiškai pakilti. Tačiau integracija į ES ne visada savaime atneša gerovę. Kad tuo įsitikintų, Ukrainai nereikia žvelgti toliau negu į savo pietų kaimynę Bulgariją.
Nuo to laiko, kai įstojo į ES 2007 m., Bulgariją kankino ta pati korupcija, politinės konvulsijos ir stagnuojanti ekonomika, nuo kurios tikėjosi pabėgti ukrainiečiai.
Sofijos universitete, kur praėjusį mėnesį parlamentą užliejo studentų protestų banga, studentai iškėlė plakatą, kuriame pažymėtos trys, jų nuomone, svarbiausios moderniosios Bulgarijos istorijos datos: 1968, 2007 ir 2013 metai.
1968-aisiais visoje Rytų Europoje nuvilnijo studentų protestai prieš sovietų valdžią, 2007-aisiais Bulgariją priėmė ES, o 2013-ieji istorijon įeis kaip tie metai, kada ši šalis pagaliau atsikratys korupcijos, dėl kurios ji liko vargingiausia ES nare.
„Čia jauniems žmonėms darbo vietų nėra“, – sakė man Liubomira Kostova, 23-jų metų studentė, kai lapkritį žengėme parlamento link. Ten vasarą protestuotojai privertė trauktis buvusią vyriausybę, bet rudenį demonstracijos atsinaujino.
Šį kartą jos buvo nukreiptos prieš naujai valdančią socialistų partiją po tam tikrų politikos žingsnių ir paskyrimų, rodančių, kad valdantysis elitas ir toliau švaisto bei niokoja šalies išteklius. „Nesvarbu, kas vyriausybėje, jie dirba už tuos pačius ponus – turtinguosius“, – pridūrė L. Kostova.
O taip neturėjo būti. 2007 m. Bulgarijai įstojus į ES, politikai ir piliečiai tai laikė ilgo žygio į modernybę kulminacija. „Tai istorinio teisingumo diena, nes bulgarai visuomet buvo europiečiai savo dvasia ir tapatybe“, – sakė Bulgarijos prezidentas įstojimo dieną susirinkusiai miniai.
Šiandien Ukrainoje nuotaikos tos pačios. „Europa yra kelias lauk iš tos velniavos, kurioje šiandien tupime, lauk iš tos korupcijos, kuri mūsų šalį užtvindė, – agentūrai „Reuters“ sakė ukrainietis teisininkas Andrejus Dobroletas.
Tačiau, deja, Bulgarijoje vis dar vyrauja nevaldoma korupcija – tos pačios rūšies, kaip ir ta, kuri taip giliai nugramzdino Ukrainą į skolas. Ir Bulgariją valdo grupė oligarchų, kurių galia siekia Sovietų Sąjungos laikus. Kelios galingos korporacijos yra į savo rankas paėmusios žiniasklaidą, kurioje tildomi beveik visi kritiški žinių pranešimai, o netgi daugiau nei penktadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.
„Tai ne sistema, kuri neveikia, tai korupcija, kuri padaro, kad ji neveiktų“, – aiškino man bulgaras teisės studentas Jordanas Calovas, kuriam policija vakar dovanojo mėlyną akį, užvoždama į veidą per demonstracijas prieš parlamentą. „Sistema yra gera, trūksta tik etiškai besielgiančių žmonių“.
Narystė ES taip pat įgalina lengvą migraciją tarp šalių narių, todėl jauni žmonės nuolatine srove ir palieka Bulgariją. Daugelis jų imasi mažai apmokamų juodų darbų kitose šalyse, o aukštojo mokslo ragavę bėga į pažangesnius sektorius tokiose šalyse kaip Vokietija ar Švedija.
Pačios ES prognozės Bulgarijos ekonomikai labai liūdnos, o iš šalies vykstanti migracija tik mažina įplaukas iš mokesčių. Stagnuojanti ekonomika leido į politinę sceną sugrįžti ekstremistinėms partijoms, nešamoms ant diskriminacijos prieš turkų kilmės bulgarus ir prieš bėglius iš Sirijos bangos“.
Savo straipsnį žurnalistas M. Rivlin-Nadleris baigia taip: „Kol Vakarų Europa ir toliau lėtai vaduojasi iš biudžeto krizės, Rytų Europa ir vėl smunka į skurdą, įstrigusi tarp Vokietijos dominuojamos ES ir Rusijos.
Besidairydamos išeities iš savo pačių skolų, įstrigusios šalys verčiamos rinktis tarp dviejų pusių, tačiau nė viena jų nesiūlo tokio sandorio, kuris tarnautų eilinio rytų europiečio interesams“.
O dabar nuo narystės ES nesėkmingai siekiančios Ukrainos ir ją jau turinčios Bulgarijos žvilgsnį nukreipkime į Čekiją, kuri ją jau turi, kaip ir Lietuva, nuo 2004-ųjų metų. Tačiau ir Čekiją kamuoja korupcijos problema – apie tai tame pačiame savaitraštyje „New Republic“ rašo žurnalistas Bruce`as Konviseris:
„Kaip daugelis sąžiningai įstatymų besilaikančių savo tautiečių, Petras Sourekas piktinasi, kad korupcija padeda sukčiavimui ir šiaip stabdo ekonominę plėtrą. Tačiau, skirtingai nuo kitų, jis nutarė bandyti legaliai užsidirbti iš Čekijos Respublikoje klestinčių nešvarių sąsajų tarp verslo ir politikos.
2011 m. jis įsteigė bendrovę „Korumpturas“, kuri siūlo seriją ekskursijų, parodančių ir pašiepiančių vaizdelius, susijusius su skandalingiausiais korupcijos atvejais pokomunistinėje Prahoje.
„Mes norėjome apversti aukštyn kojom įprastą dalykų tvarką“, – sakė P. Sourekas ir tęsė: „Korupcija iš esmės minta verslu, todėl mes nutarėme sukurti verslą, kuris minta korupcija“.
38-erių metų P. Sourekas universitete studijavo filosofiją ir klasikines kalbas (lotynų ir graikų), vertėsi iš rašymo, viešojo kalbėjimo, vertimų bei meno vadybos ir dabar sugalvojo štai ką.
„Užuot tik pasakojęs apie įrodytus nusikaltimus, įtariamus nusikaltimus ir viešųjų pinigų pasisavinimus, apie kuriuos anksčiau pranešė vietos spauda, P. Sourekas per savo ekskursijas ieško įvairių kampų, kad pasakojimams suteiktų intrigos ir spalvos.
Tad viena tokia ekskursija nuveža turistus prie ištaigingų vilų, priklausančių korupcijos centre atsidūrusiems verslininkams, o tada prie kuklių namelių, kuriuose tie verslininkai gyveno dar prieš tapdami įtakingų politikų sėbrais.
Nepaisant ilgo, per visus 24-erius metus nuo komunizmo žlugimo besitęsiančio korupcijos skandalų parado, kurio net galo nematyti, beveik niekas dėl korupcijos Čekijoje dar nebuvo nuteistas.
Kitas turas veža svečius prie statybų aikštelių, kur mokesčių mokėtojų pinigai tarytum išgaravo į atmosferą – ar Blankos tunelio atveju nusmego į požemį. Didžiulis tunelis, daugiau nei penkių kilometrų ilgio, turėjo būti pastatytas už daugiau nei vieną milijardą dolerių ir užbaigtas pernai.
Tačiau projektas viršijo biudžetą 500 mln. dolerių ir neseniai nauja miesto valdžia jį sustabdė, nes nenorėjo mokėti perviršio. Dabar policija tiria, ar nereikėtų viso projekto paskelbti neteisėtu.
Kitoje ekskursijoje svečius vežiojami po Prahos ligonines, kuriose apstu korupcijos ir pinigų plovimo bei kyšininkavimo atvejų.
Beveik 90 proc. suaugusiųjų Čekijos respublikoje laiko korupciją pirmąja pagal svarbumą šalies problema, pasak Radimo Bureso, dirbančio organizacijoje „Transparency International“, kurios ataskaitoje Čekija užima 54 vietą iš 176. Šiuo atžvilgiu Čekija atsilieka ne tik nuo daugumos Vakarų Europos valstybių, bet ir nuo tokių Rytų Europos kaimynų kaip Estija, Lenkija, Vengrija.
Pasak ekspertų, korupcija Čekijos ūkiui kainuoja 5 mlrd. dolerių per metus – tai nemaža suma valstybei su 10,5 mln. gyventojų“, – rašo savaitraštyje „New Republic“ žurnalistas Bruce‘as Konviseris, kuris, be to, dar nurodo į korupcijos reiškinius energetikos srityje.
Nuo savęs pridursime, kad labai daug to, kas čia pripasakota apie Bulgariją, bet ypač Čekiją, tinka ir Lietuvai. O dėl pasakymo, kad „sistema yra gera, trūksta tik etiškai besielgiančių žmonių“, tai nesutiktume, kad Lietuvoje sistema yra gera, – ją reikia iš esmės taisyti, – bet visiškai sutinkame, kad trūksta etiškai besielgiančių žmonių.