Trečiadienį į pirmą posėdį susirinkusi Seimo laikinoji komisija dėl sutikimo Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę, svarstė techninius, organizacinio pobūdžio klausimus.
Daugiausia diskusijų kilo svarstant, ar įsileisti į visuomenę į posėdžius ir ar leisti komisijos nariams komentuoti komisijos darbą, kol bus priimta galutinė išvada.
Dalia Kuodytė pareikalavo visus komisijos posėdžius padaryti uždarus: „Bus žymiai racionalesnis, efektyvesnis darbas, labiau koncetruojamas į esmę.“ Tokiu pasiūlymu „pasipiktino tvarkietis“ Petras Gražulis: „Ko jūs bijot? Jūs bijot visuomenės? Nesislėpkim nuo tautos“. Mečislovas Zasčiurinskas siūlė kai kuriuos komisijos posėdžius daryti uždarus motyvuodamas, rodos, svarbiu argumentu: „Prasmės nebus, jei mums nebus pateiktas tas garsusis įrašas. O jis nebus pateiktas atvirame posėdyje“. Tuos posėdžius, kuriuose nebus dirbama su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jis pasiūlė rengti atvirus. Galiausiai buvo nuspręsta, kad komisijos posėdžiai uždari bus tik „esant reikalui“, tai yra kai bus dirbama su slapta ikiteismine medžiaga.
Marija Aušra Povilionienė pateikė komisijos nariams pasiūlymą susilaikyti nuo išankstinių komentarų dar nebaigus darbo: „Kai išvada bus padaryta, jūs puikiai tą išvadą ir pristatysite visuomenei“. Tokiam viešumą ribojančiam pasiūlymui ir vėl pasipriešino Petras Gražulis: „Jeigu posėdžiai nėra slapti, nėra jokios prasmės. Nori užčiaupti burnas. Absurdas, demokratinėje valstybėje nuomonės neleidžiama pasakyti“. „Drąsos kelio“ atstovas Povilas Gylys pareiškė, kad taip būtų varžoma Seimo nario laisva valia reikšti savo nuomonę, kuria nėra atskleidžiami tam tikri reglamentuoti slapti duomenys: „Ko negalim, to neskelbsime, bet kad man būtų draudžiama pasakyti, ką aš manau apie procesą, būtų parlamentinio darbo suvaržymas.“ Balsavimo metu tokiai nuostatai komisija nepritarė.
Seimas laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę sudarė sausio viduryje. Seimas pavedė savo sudarytai komisijai tyrimą atlikti iki šių metų kovo 25 d.
Komisijai, kurioje dirbs 13 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, vadovaus socialdemokratas Vytautas Saulis, jo pavaduotoju tapo „tvarkietis“ Petras Gražulis. Be jų, tyrimo komisijoje dirbs šie Seimo nariai: Vilija Filipovičienė, Povilas Gylys, Liutauras Kazlavickas, Vanda Kravčionok, Dalia Kuodytė, Kęstutis Masiulis, Antanas Matulas, Albinas Mitrulevičius, Marija A. Pavilionienė, Ričardas Sargūnas ir Mečislovas Zasčiurinskas.
Generalinis prokuroras Darius Valys yra paprašęs parlamento panaikinti Seimo narės N. Venckienės teisinę neliečiamybę ir leisti patraukti Seimo narę baudžiamojon atsakomybėn, ją suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę.
Parlamentarams D. Valys išdėstęs tokius ikiteisminių tyrimų metu gautus duomenis apie N. Venckienės galimai padarytas nusikalstamas veikas:
• 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose N. Venckienė viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą;
• ji nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti vaiką jo motinai;
• 2012 metų gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą;
• piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką;
• panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui.
Pristatydamas prokuratūros kaltinimus N. Venckienei D. Valys teigė, jog ji, „priešindamasi vaiko paėmimui, vaiko akivaizdoje tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajai Laimutei Stankūnaitei į pilvą ir kojas, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir traumavo mergaitę“.
Pati N. Venckienė šiuos jai metamus kaltinimus kategoriškai paneigė „viso to nebuvo“ ir patvirtino: tik gegužės 17 d. Garliavos įvykių vaizdo įrašas leis parlamentarams garbingai ir atsakingai apsispręsti, kaip balsuoti dėl jos neliečiamybės panaikinimo.
Jei komisija pasiūlytų leisti Seimo narę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, tokia rezoliucija būtų priimta, jei už ją pasisakytų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Nuotraukos – Ruslano Kondratjevo.
Seimo laikinoji komisija dėl N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo
P.Gylys apie prašymą panaikinti N.Venckienės imunitetą: kai kurie generalinio prokuroro faktai yra sugalvoti
Gytis Pankūnas | Alfa.lt
Partijos „Drąsos kelias“ frakcijos narys, parlamentaras Povilas Gylys teigia esantis įsitikinęs, kad prokurorai, paprašę panaikinti Seimo narės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę, politikuoja.
„Man atrodo, kad šitame procese yra ryškus politinis aspektas. Kas gali tai paneigti? Kai kurie faktai, mano žiniomis, kurie pateikti kaip tikri generalinio prokuroro, yra, mano supratimu, sugalvoti“, – trečiadienį po Seimo laikinosios komisijos, sprendžiančios N. Venckienės teisinio imuniteto panaikinimo klausimą, posėdžio žurnalistams sakė šios komisijos narys P. Gylys.
Generalinis prokuroras Darius Valys, kreipdamasis į Seimą dėl N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo, nurodė šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos norima parlamentarei pateikti įtarimus. Prokuroras pažymėjo, kad tyrimo medžiagoje fiksuojama, jog N. Venckienė, kai buvo vykdomas teismo sprendimas mažametę Drąsiaus Kedžio dukrą perduoti motinai Laimutei Stankūnaitei, priešinosi teisėsaugos veiksmams, penkis kartus spyrė L. Stankūnaitei. P. Gylio teigimu, būtent minėtas momentas gali būti „išgalvotas“.
Seimo laikinoji komisija trečiadienį nutarė kreiptis į D. Valį, kad parlamentarams būtų suteikta teisė peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame fiksuojamas teismo sprendimo vykdymo procesas Garliavoje.
„Jeigu atnešta tikra medžiaga […], kurią žiūrėjo pats generalinis prokuroras, ir ten paaiškės, kad buvo tokie veiksmai, apie kuriuos jis rašo savo teikime, tai tada mes patikėsime tuo“, – minėtu klausimu komentavo P. Gylys.
„Mane neramina, kad generalinis prokuroras prašo Seimo narę N. Venckienę suimti. Aš neprisimenu, kada paskutinį kartą generalinis prokuroras tokį prašymą teikė. Naujame Seime ir sename Seime mačiau, kad buvo, mano supratimu, žymiai rimtesni kaltinimai, bet prašymo suimti nebuvo. Tai suponuoja įvairias mintis. […] Tie faktai, kurie yra pateikiami, nesuteikia rimto pagrindo atimti teisinę neliečiamybę. Aš matau tikrai rimtas povandenines sroves šitame procese“, – dėstė partijos „Drąsos kelias“ frakcijos Seime narys.