Nacionalinis susivienijimas: partijų „teisė susitarti“, su kuo debatuoti, yra demokratijos parodija

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas paskelbė, jog nedalyvaus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) rengiamuose Vilniaus miesto savivaldybės mero ir tarybos rinkimų kandidatų debatuose. Juose leista taikyti pamatiniams demokratijos principams prieštaraujantį kandidatų susitarimą, kam su juo debatuoti. Partijos teigimu, taip įtvirtinama sistema, kai esančios valdžioje partijos visada debatuoja tarpusavyje, sudarydamos uždarą sistemą, neleisdamos visuomenei pamatyti ir įvertinti naujų ir esamų politikų akistatos akis į akį.

„Partijų susitarimai, su kuo debatuoti, taikyti jau 2020 metais. Jau tada kritikavome šią gėdingą, rinkimus diskredituojančią praktiką. Lietuvos radijas ir televizija organizuoja debatus rengdama burtus, kas su kuo debatuoja, tuo tarpu VRK, kuri turėtų užtikrinti rinkimų skaidrumą ir sąžiningumą, leidžia kandidatams tartis, su kuo debatuoti. Kaip ir reikėjo tikėtis, gavusios leidimą dėl uždarų debatų susitarė didžiosios parlamentinės partijos. Taip apvagiami pirmiausiai visi piliečiai, netenkantys galimybės pamatyti ir palyginti, kaip debatuoja ir savo idėjas apginti gali parlamente esančių ir neparlamentinių partijų kandidatai.

Likusių „už susitarimo“ partijų kandidatams primetama diskusija tarytum „antroje lygoje“ yra pažeminimas ir pasityčiojimas iš laisvų ir lygių rinkimų. Kategoriškai atsisakome dalyvauti tokiame spektaklyje ir kviečiame jame nedalyvauti kitus. Manome, kad ir kitų partijų kandidatams tokia žeminanti segregacija neturėtų būti priimtina“, – sako Nacionalinio susivienijimo kandidatas į Vilniaus merus ir sąrašo lyderis politologas dr. Vytautas Sinica.

Partija pabrėžia, kad dalyvauja visuose kituose debatuose ir laidose, kur nėra taikomas „partijų susitarimo“ principas ir leidžiama tiesiogiai diskutuoti parlamentinių ir neparlamentinių partijų atstovams.

„Nacionalinis susivienijimas nuo pat savo susikūrimo 2020 metais nuosekliai kritikuoja partijų kastų sistemą įtvirtinančią rinkimų tvarką: beveik išimtinai biudžeto dotacijomis grįstą partijų finansavimą, perteklinius, niekur Europoje netaikomus pajamų ir turto deklaracijų reikalavimus aukojant kandidatams itin mažas sumas, taip pat ir teisę debatuoti tik su pačių partijų pasirinktais oponentais arba skirstant debatų dalyvius pagal visuomenės apklausas, kurių paklaida ir profesionalumas dažnai neleidžia daryti jokių moksliškai pagrįstų apibendrinimų. Lietuvoje sukurta rinkimų tvarka, skirta įtvirtinti parlamente jau esančių partijų privilegijuotą padėtį ir apsaugoti jas nuo lygiateisės ir sąžiningos konkurencijos su naujomis, galinčiomis atnaujinti uždarą ir sustabarėjusią partinę sistemą bei atnešti į moralinio bei intelektualinio sąstingio apimtą šalies politinį gyvenimą novatoriškų idėjų partijomis.

Tai – fasadinė demokratija. Su tokiais demokratinių, lygių ir laisvų rinkimų idėjos ir praktikos iškraipymais niekada nesitaikstysime. Teigiamai vertiname tai, jog dalis dirbtinių kliūčių naujoms partijoms dalyvauti rinkimuose (privačių aukų ribojimai) buvo sumažintos. Tačiau tai tik pirmi žingsniai demokratiškos partinės sistemos ir tikrai sąžiningų bei konkurencinių rinkimų link. Simboliška ir gėdinga, jog žiniasklaida ir visuomeninės organizacijos geba organizuoti debatus sąžiningais principais, o vienintelė „susitarimų“ principą taikanti debatų organizatorė yra pati VRK“, – kritikavo Vytautas Sinica.

Pagal naujausias „Baltijos tyrimai“ apklausas, publikuotas Lietuvos žiniasklaidoje, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose Nacionalinis susivienijimas gautų 4,4 procento rinkėjų balsų. Patekti į tarybą užtenka 4 procentų rinkėjų palaikymo.