Nacionalinis susivienijimas paskelbė pareiškimą, kuriame remdamasis Lietuvių kalbos instituto oficialiomis išvadomis reikalauja atmesti šiuo metu valdančiųjų Seime registruotą Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-880(2).
Pareiškime argumentuojama, jog minimu projektu būtų panaikinamas Konstitucijos 14 straipsniu įtvirtintas lietuvių kaip valstybinės kalbos statusas, nes sudaromos sąlygos lygiavertei dvikalbystei ar daugiakalbystei Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nepakankamai apibrėžiamas įstatymo taikymas be išimčių ar privilegijų visiems viešajame gyvenime dalyvaujantiems Lietuvos gyventojams, leidžiama institucijose, organizacijose ir įmonėse teikti viešąją informaciją užsienio kalbomis (nebūtinai valstybine), nors aiški Konstitucinio Teismo doktrina įpareigoja užtikrinti privalomą valstybinės kalbos vartojimą (1999 m. spalio 21 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimai, 2014 m. vasario 27 d. sprendimas).
„Atsisakoma valstybės įsipareigojimo garantuoti visose švietimo pakopose įgyti išsilavinimą lietuvių kalba, atsisakoma nuostatos užtikrinti lietuvių kalbos išmokimą, nes sudaromos tik galimybės jos mokymui, o tai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto valstybinės kalbos statuso palaikymo nuostatos, taip pat prieštarauja Švietimo įstatymo 30 ir 38 str., Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyriaus nuostatoms dėl lietuvių kalbos. Valstybinės kalbos politikos švietimo srityje siekis išmokyti lietuvių kalbos yra būtinas lietuvių kalbos tęstinumui ir Lietuvos tapatybei išlaikyti. Europos Tarybos dokumentuose pabrėžiama, kad net ir imigrantams turi būti užtikrinama teisė išmokti valstybės kalbą, kad jie integruotųsi priimančioje šalyje,“ – teigiama pareiškime.
„Esminė projekto yda – įvairiais būdais siaurinama valstybinės kalbos apsauga ir naikinamas jos, kaip visiems piliečiams privalomos mokėti kalbos statusas. Tai reiškiasi įvairiose srityse nuo skaitmeninės erdvės iki darbo rinkos ir mokslo. Siaurinamas svarbus reikalavimas dėl Lietuvoje viešai kitomis kalbomis demonstruojamų audiovizualinių produktų, nes apsiribojama tik visuomenės informavimo priemonėmis, neįtraukiant visų audiovizualinės raiškos formų. Ši nuostata labai aktuali švietimo sričiai: jei nebus šio reikalavimo, skaitmeninis mokymo turinys bus daugiakalbis, mokiniai turės ribotas galimybes ugdytis mokomųjų dalykų raišką lietuvių kalba.
Nekeliami reikalavimai dėl valstybinės kalbos mokėjimo kokybės atsižvelgiant į kvalifikaciją ir einamas pareigas; nenumatomas kvalifikacinių valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimų taikymas, neįtraukta informacija apie lietuvių kalbos mokėjimo lygius. Neužtikrinamas valstybinės kalbos funkcionavimas moksle, lietuvių kalbos mokslo tyrimų plėtra ir jų rezultatų skelbimas bei sklaida lietuvių kalba. Neaptariamas lietuvių kalbos vartojimas skaitmeninėje terpėje, neužtikrinamos vartotojų teisės būti aptarnaujamiems valstybine kalba,“ – projekto ydas konstatavo Nacionalinio susivienijimo tarybos narė kalbininkė prof. Laima Kalėdienė.
„Seime pateiktas projektas yra nepaprastai subtilus būdas aukščiausiu lygiu – konstituciniu įstatymu – įtvirtinti faktinį lietuvių kaip valstybinės kalbos statuso panaikinimą. Jame pareigos saugoti lietuvių kalbą skaitmenizacijos amžiuje, užtikrinti jos vartojimą ir išskirtinį statusą visose gyvenimo srityse yra pakeičiamos „galimybėmis“ ir prielaidomis daugiakalbystei.
Įstatymas, dešimtmečius lauktas kaip lietuvių kalbos apsaugojimo priemonė ir nuosekli Sąjūdžio politikos grąžinti Lietuvai lietuvių valstybinę kalbą tąsa, dabar pateikiamas kaip paruošiamasis darbas Lietuvos valstybės multikultūriniam iškalbinimui. Toks projektas yra atviras Lietuvos valstybės, kaip bendros lietuvių kalbos, istorijos, kultūros ir tautinio solidarumo saistomos bendrijos, ištautinimo ir tuo pačiu silpninimo pastanga. Rusijos agresijos ir geopolitinių virsmų laiku nuolat kalbant apie šalies gynybą, tuo pačiu metu ardyti svarbiausius lietuvių tautą saistančius pagrindus yra veikla, kuri turi būti ne tik sustabdyta, bet ir atitinkamai įvertinta“, – teigia Nacionalinio susivienijimo pirmininkas, politikos filosofas prof. Vytautas Radžvilas.
Visas pareiškimo tekstas žemiau:
Lietuvos Respublikos Seimui
Partija Nacionalinis susivienijimas
Pareiškimas dėl pavojaus valstybinei lietuvių kalbai
Vilnius, 2023-03-31
Nacionalinis susivienijimas primena, kad Lietuvos kalbų politikos pamatai grįsti Konstitucijoje skelbiamu priesaku lietuvių tautai, šimtmečiais atkakliai gynusiai savo laisvę ir nepriklausomybę ir išsaugojusiai savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, nevaržomai įkūnyti prigimtinę žmogaus ir tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo protėvių žemėje. Tai reiškia, kad pagrindinis Lietuvos kalbų politikos tikslas yra užtikrinti lietuvių kalbos gyvybingumą ir pirmaeilį vartojimą visose Lietuvos Respublikos gyvenimo srityse, taip siekiant visiems suteikti teisę ir galimybę vartoti lietuvių kalbą Lietuvoje, puoselėti ir stiprinti lietuvių kalbos, lietuvių kultūros ir lietuviškos informacinės erdvės statusą bei prestižą, vertinant ir kitų kalbų mokėjimą. Tuo tikslu 1988 m. lietuvių kalbai buvo grąžintas valstybinės kalbos statusas, o 1992 m. Konstitucijos 14 straipsnyje nustačius, kad valstybinė kalba – lietuvių, buvo įtvirtintas konstitucinis jos statusas.
Valstybinės kalbos įstatymas (1995) ir kiti susiję teisės aktai reglamentuoja kalbos įgūdžius ir kalbos vartojimą valstybės valdyme ir administravime, švietime ir versle, visuomenės informavimo ir paslaugų teikimo srityse, taip užtikrindamas lietuviškai kalbančios visuomenės tvarumą. Siekiant garantuoti tiek individualų, tiek kolektyvinį lietuvių kalbos vartojimą, organizuojama valstybinės lietuvių kalbos vartojimo teisių ir prievolių įgyvendinimo stebėsena ir priežiūra, kurias pagal įstatymus Lietuvoje vykdo VLKK (1995, redakcija 2002) ir VKI (2001, redakcija 2016).
Laikui bėgant randasi naujų valstybinės kalbos vartojimo aplinkybių ir ypatumų, todėl NS iškelia tris strateginius Lietuvos kalbų politikos tikslus:
- Puoselėti ir saugoti valstybinį lietuvių kalbos statusą ir aukštą jos prestižą.
Lietuvių kalba yra lietuvių tautos tvarumo ir raidos pagrindas, nes saisto bendrą vertybių, priklausymo ir visuomenės sanglaudos erdvę. Lietuvių kalba yra lietuvių kultūros šerdis ir jos kūrimo įrankis, todėl lietuvių kalbai teikiama pirmenybė neformaliajame bendravime, įskaitant skaitmeninę aplinką. Lietuvių kalbos mokėjimas ir informacinė lietuvių kalbos erdvė suteikia geresnes galimybes ir saugumo jausmą Lietuvoje siekiant asmeninės, visuomeninės ir turtinės sėkmės, skatina lietuvius grįžti į tėvynę.
- Užtikrinti lietuvių kalbos tyrimus, tobulinti jos infrastruktūrą.
Lietuvių kalbos tyrimai ir jos infrastruktūra apima viešojo kalbos vartojimo valdymą ir plėtrą, t. y. kalbotyros įrankių (tekstynų, terminų bazių, asmenvardžių ir vietovardžių duomenynų bei žemėlapių, gramatikos, žodyno, rašybos ir skyrybos žinynų ir kt.) rengimą ir atnaujinimą, sklaidą ir palaikymą skaitmeninėje erdvėje, įskaitant skaitmeninių technologijų lietuvinimą ir lietuviško raidyno naudojimą.
- Mokyti lietuvių kalbos ir mokytis lietuvių kalba.
Visiems Lietuvos gyventojams mokėti lietuvių kalbą. Pagrindiniai švietimo strategijos tikslai – 1) lietuviškos pasaulėjautos (lietuviškumo) puoselėjimas; 2) mokymas lietuvių kalba visose valstybės ir savivaldybių mokyklose; 3) Lietuvos švietimo sistemos gebėjimas užtikrinti lietuvių kalbos kaip antrosios ir užsienio kalbos mokymą(si) ir mokėjimą, skatinant kalbinę žmonių, kurių gimtoji arba namų kalba yra kita nei lietuvių, integraciją, taip siekiant, kad visi piliečiai įgytų lygias galimybes dalyvauti šalies ekonomikoje ir kultūriniame gyvenime, ugdant atsakingą, bendradarbiaujančią ir atvirą visuomenę.
NS reiškia susirūpinimą dėl naujojo konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos projekto,
kuris epizodiškai pasirodo Seimo tinklalapyje kaip svarstytinas ir dingsta dėl kylančio pasipriešinimo. NS reiškia nepritarimą Seime įregistruotam įstatymo projektui ir pritaria esminėms kalbininkų išsakytoms pastaboms dėl jo turinio ir aprėpties, išdėstytoms 2023 m. vasario 28 d. Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos nutarime dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo 2022 m. projekto Nr. XIVP-880(2) ir paskelbtoms LKI tinklalapyje adresu http://lki.lt/wp-content/uploads/2023/03/DEL-VALSTYBINES-KALBOS-ISTATYMO-PROJEKTO-1.pdf?fbclid=IwAR2SJVa5n_QFD9FeJ04–G5njJ8UvgbdCCwvc2EB6ye2-67b-iNAtllFDko
NS pritaria svarbiausiai kalbininkų išvadai: šis Įstatymo projektas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo.
NS ypač atkreipia dėmesį į šiuos LKI nutarime išdėstyto negatyvaus Įstatymo projekto vertinimo argumentus ir visiškai pritaria, kad projekte nepagrįstai:
- panaikinamas Konstitucijos 14 straipsniu įtvirtintas lietuvių kaip valstybinės kalbos statusas, nes sudaromos sąlygos lygiavertei dvikalbystei ar daugiakalbystei Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
- nepakankamai apibrėžiamas Konstitucijos 14 straipsniu numatytas Įstatymo taikymas visiems viešajame gyvenime dalyvaujantiems Lietuvos gyventojams, neteikiant privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
- nesilaikoma Konstitucijos 7 straipsniu įtvirtintos nuostatos, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai;
- nurodoma, kad Lietuvoje viešąją informaciją valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos teikia ne tik lietuvių kalba, bet ir užsienio kalba (ar kalbomis), taip įteisinant įsipareigojimą lygiagrečiai vartoti užsienio kalbą, nors turi užtikrinti privalomą valstybinės kalbos vartojimą, kaip numato Konstitucinio Teismo nutarimai (1999 m. spalio 21 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimai, 2014 m. vasario 27 d. sprendimas);
- atsisakoma valstybės įsipareigojimo garantuoti visose švietimo pakopose (nuo bendrojo ugdymo iki aukštojo mokslo baigimo) įgyti išsilavinimą lietuvių kalba;
- atsisakoma nuostatos užtikrinti lietuvių kalbos išmokimą, nes sudaromos tik galimybės jos mokymui, o tai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto valstybinės kalbos statuso palaikymo nuostatos, taip pat prieštarauja Švietimo įstatymo 30 ir 38 str., Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyriaus nuostatoms dėl lietuvių kalbos. Valstybinės kalbos politikos švietimo srityje siekis išmokyti lietuvių kalbos yra būtinas lietuvių kalbos tęstinumui ir Lietuvos tapatybei išlaikyti. Europos Tarybos dokumentuose pabrėžiama, kad net ir imigrantams turi būti užtikrinama teisė išmokti valstybės kalbą, kad jie integruotųsi priimančioje šalyje;
- susiaurinamas svarbus reikalavimas dėl Lietuvoje viešai kitomis kalbomis demonstruojamų audiovizualinių produktų, nes apsiribojama tik visuomenės informavimo priemonėmis, neįtraukiant visų audiovizualinės raiškos formų. Ši nuostata labai aktuali švietimo sričiai: jei nebus šio reikalavimo, skaitmeninis mokymo turinys bus daugiakalbis, mokiniai turės ribotas galimybes ugdytis mokomųjų dalykų raišką lietuvių kalba;
- nekeliami reikalavimai dėl valstybinės kalbos mokėjimo kokybės atsižvelgiant į kvalifikaciją ir einamas pareigas; nenumatomas kvalifikacinių valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimų taikymas, neįtraukta informacija apie lietuvių kalbos mokėjimo lygius;
- neužtikrinamas valstybinės kalbos funkcionavimas moksle, lietuvių kalbos mokslo tyrimų plėtra ir jų rezultatų skelbimas bei sklaida lietuvių kalba;
- neaptariamas lietuvių kalbos vartojimas skaitmeninėje terpėje, o juk dėmesys dirbtiniu intelektu grįstoms kalbos technologijoms kurti ir palaikyti turi būti vienas iš pagrindinių mokslo politikos uždavinių;
- siūlomos išimtys retransliuojamoms užsienio valstybių radijo ir televizijos programoms sudaro sąlygas kitoms valstybėms stiprinti savo įtaką Lietuvoje;
- neužtikrinamos vartotojų teisės būti aptarnaujamiems valstybine kalba, reglamentuotos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, numatančio teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie prekes ir paslaugas;
- nurodoma pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba, o tai būtų dvikalbystės įteisinimas;
- nenumatyta užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, taip negarantuojant lygių visų Lietuvos piliečių galimybių visose valstybės institucijose ir įstaigose bei viešosios prieigos vietose;
- nors deklaruojama, kad Įstatymas reglamentuoja „valstybinės kalbos tvarkybą, priežiūrą ir apsaugą“, tačiau nėra nė vieno straipsnio, kuriame būtų apibrėžta, kas sudaro lietuvių kalbos apsaugą ir kokiomis priemonėmis ji turi būti vykdoma;
- neapibrėžta valstybinės kalbos politikos kūrimo, įgyvendinimo bei priežiūros sistema, nes bendrai nurodoma, kad „Lietuvių kalbos priežiūrą ir apsaugą atlieka, taip pat lietuvių kalbos politiką kuria ir rūpinasi jos įgyvendinimu įgaliota valstybės institucija“, o tai pažeidžia Konstitucijos 5 str. įtvirtintą valdžių padalijimo principą; nenumatyta, kas pagal kompetenciją tiesiogiai atsako už įstatymo nuostatų įgyvendinimą.
Nacionalinio susivienijimo valdyba
Šalin rankas nuo lietuvių kalbos ! ! !
Kieno rankas?
> Dzeikas
Ką čia apsimetinėji nesuprantančiu?
menkai išsilavinusių svetimtaučių,supratai?
…kazi,koki svori turi tas kreipimasis…..Turbut toki,koki ir ankstesni…,deja deja.Suns balsas i dangu neina.
Iš VC tikrai niekur neina.
tikrai niekur neina, tik į WC.
Nesimuistyk, karma jau tave prigriebė…
Vėl seimagyvių kirmėlynas siautėja svetimšalių naudai?
Reikia panaikinti antikonstitucines rusiškas mokyklas Lietuvoje.
Vadovaujantis konstitucija, Lietuvoje negali būti rusiškų mokyklų.
14 straipsnis
Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
– Rusiškų tekstų turi nelikti visose valstybinėse įstaigose, bankuose (ir bankomatuose) ir visose kitose įmonėse.
– Visų tv visos laidos – be ruskių kalbos (ir be rusiškų tekstų).
– Griežtai.
Kodėl negali būti rusiškų mokyklų, kai yra lenkiškos, net viena žydiška? Be to meluoji, nėra konstitucijoje taip parašyta, kad rusiškos mokyklos yra negalimas. Po velnių, kaip nekenčiu primityvių lietuviškų rėksmingų patriotų.
Kulverstukai:
Dazniausiai tai nevykeliai ar net buve rusu subinlaiziai. Kartais rusu troliai apsimetantys super patriotais.
Nieko nauja – NKVD aprobuotas metodas: stribus perrengia partizanais ir terorizuoja vietinius gyventojus. Ju kalba ” operativnoje meroprijatije”
Gali būti. Troliai išties užknisa nes visos diskusijos yra sužlugdomos, bet netikiu, kad valdžioje yra įsitvirtinę kūlverstukai. Labiau linkęs manyti, kad jie yra išties tokie urviniai primityvai, užsiciklinę fanatikai. Lietuvių kalbai nėra grėsmės savaime, kaip tokiai. Vienintelė reali grėsmė – lietuvių Lietuvoje mažėjimas, dėl emigracijos ir emigrantų nutautėjimas. Va reali grėsmė. Ir emigracijos stabdymui valdžia nieko nedaro.
Teko skaityti, kad Šolom Aleichemo gimnazijoje mokoma lietuvių kalba, taip pat yra ivrito ir idiš kalbų pamokos.
T.y. visi dalykai dėstomi lietuviškai, o ivrito ir jidiš kalboms skirtos atskiros pamokos.
Imite ant valstybes subsidiju kalbajobai is VKK paniskai bijo but nuo lovio nuvyti.
Tai kelia banga.
O kodėl nenorėjai pasilikti Amerikoj? Kam grįžt į šalį, kurios nekenti ?
POŽYMIAI: Su barzdele, sulinkęs, su kupra, panašus į ožį. Turėjo gauti premiją. Gali turėti daug pinigų, nes pavogė Norvegijos žmonių dovanotą tautos fondą. Galimai neadekvatus-viešai kursto karą ir skerdynes iki apsiputojimo. Mačiusius arba ką nors žinančius apie jo buvimo vietą (tvartelyje nerasta, bet gali trintis netoli privačių vaikų darželių) , prašome pranešti tiesiogiai gen.prokurorei N.Grunskienei (galima skambinti ir naktį, kaip L.Graužinienė yra skambinusi buvusiam VRM ministrui S.Skverneliui).
Papildoma informacija: 2021 rugpjūčio 22 d. dalyvavo KGB papulkininkio Audriaus Linkaus laidotuvėse Marijampolėje, kuris staiga pasimirė praėjus kelioms dienoms po to, kai internete pasirodė komentarai, kad A. Linkus 100 000 pinigų davė 1997- 1998 metais LR preZidento rinkimuose dalyvavusiam susikūprinusiam, su akiniais Žvėryne gyvenančiam ir neaiškiomis aplinkybėmis profesoriaus vardą gavusiam asmeniui, kurio brolis buvo išvytas iš Australijos už šnipinėjimą Rusijai. Minėtas asmuo neseniai kalbėjosi su Ąžuoliuko vaikais TV pokalbių programa, kurios įrašas yra FB. Taip pat minėtas asmuo 1952 metų vasario 27 d. – dar Stalinui esant gyvam – parašė prašymą priimti jį į komjaunimą’ minėtame prašyme nurodytas paieškomas nusikaltėlis raudonąją armiją vadino išvaiduotoja. Turint omenyje minėto nusikaltėlio ilgalaikę patirtį KGB ir ypatingą pavojinugmą, elgtis spagal aplinkybes.
Senatorius J. D. Vance iš Ohajo pasiūlė naują įstatymo projektą, žinomą kaip Anglų kalbos vienybės įstatymas. Teisės aktais siekiama, kad anglų kalba būtų oficiali JAV kalba pagal federalinį įstatymą ir įpareigoja visą oficialią vyriausybės komunikaciją anglų kalba. Šia iniciatyva išsaugoma šalies istorija, kartu skatinamas įtraukumas ir vienybė, gerinant visų piliečių bendravimą. „Daily Caller“ išimtinai gavo teisės aktus, pagal kuriuos oficialios vyriausybės operacijos turi būti vykdomos anglų kalba, taip pat įpareigoja vyriausybės pareigūnus skatinti ir stiprinti anglų kalbos vaidmenį vyriausybėje. Ši iniciatyva taip pat motyvuoja asmenis mokytis kalbos, o tai galiausiai gali pagerinti jų mokymosi ir profesines perspektyvas. Be to, teisės aktai keičia natūralizacijos reikalavimus, įvedant universalų kalbos mokėjimo standartą, pagrįstą steigimo dokumentų supratimu, ir įpareigojant, kad visos natūralizacijos ceremonijos vyktų… Skaityti daugiau »
Katastrofa: Gitanas Nausėda – komunistas (1988 įstojo į komunistų partiją).Daugiau apie tai
va čia
https://www.youtube.com/watch?v=kc5NARPCDO4
_____________________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų nelegitimaus (antikonstitucinio) seimo landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, skvernelinių, visokių liberalkomunistų bei panašių banditų, dabar jau pasipuošusiųjų narkomaniška bei daugialytine paleistuvyste.
2023 balandžio 5