Atsiliepdamas į Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų susirūpinimą (kreipimąsi) dėl prigimtinės šeimos apsaugos Nacionalinis susivienijimas šiandien (kovo 10 d.) išplatino pareiškimą „Dėl tikėjimo laisvių suvaržymo Kretingos pranciškonų gimnazijoje ir gimnazijos apeliono Pauliaus Vaineikio persekiojimo“.
Jame nurodoma, kad kun. Paulius Vaineikis Kretingos katalikiškoje Pranciškonų gimnazijoje ėjo gimnazijos kapeliono pareigas, vadovaudamasis šalies Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymu bei šios Gimnazijos nuostatais. Gimnazijos bendruomenei jis gynė krikščionišką požiūrį į prigimtinę šeimą ir kalbėjo visuomenei svarbiais moralės klausimais, turėdamas tam Konstitucijos 26 str. teikiamas garantijas bei minėto įstatymo laiduojamą teisę. Kapeliono nuostatos ir nuomonės atitiko Katalikų Bažnyčios mokymą, minėtos Gimnazijos nuostatus ir niekada neskatino smurto, paniekos ar neapykantos jokioms visuomenės grupėms.
Principinga kapeliono P. Vaineikio laikysena, kai jis gimnazijos „Facebook“ paskyroje paragino pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją, sulaukė neaiškių visuomenės grupių pasipiktinimo. Netrukus galimai tų pačių grupių iniciatyva buvo paviešinta ir viešojoje erdvėje aktyviai platinama tariamai skandalinga ištrauka iš P.Vaineikio pamokos, vykusios praėjusių metų gruodį. Minėta ištrauka irgi atitiko Katalikų Bažnyčios mokymą, neprieštaravo Konstitucijos, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo bei Gimnazijos nuostatams. Kapeliono P. Vaineikio teisumas būtų dar akivaizdesnis, jeigu būtų buvęs paviešintas visas pamokos įrašas.
Tačiau dėl paskelbto raginimo pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą buvo organizuotas viešas kapeliono persekiojimas ir spaudimas Gimnazijos vadovybei. Gimnazijos direktorius, galimai patyręs spaudimą ir nuogąstaudamas dėl galimų padarinių Gimnazijai, finansinių sankcijų ar kitokio persekiojimo, atleido kapelioną Paulių Vaineikį iš einamų pareigų, to neapsvarsčius ir nepasitarus su Gimnazijos bendruomene.
Viešai pažemintas kapelionas paskelbė išeinąs iš darbo bendru sutarimu. Be to, tęsiant gūdžias sovietmečio tradicijas, jis buvo priverstas ne tik viešai atgailauti, bet ir teisinti susitaikėlišką gimnazijos direktoriaus elgesį. Nors kapelionas buvo atleistas iš einamų pareigų, policija pradėjo tyrimą dėl P. Vaineikio pasisakymų.
Šis įvykis rodo, kad minėtoje Gimnazijoje atleidžiant P. Vaineikį, buvo šiurkščiai pažeistos jo, gimnazijos auklėtinių, jų tėvų bei kitų tikinčiųjų konstitucinės teisės.
Pareiškime nurodoma,kad Konstitucijos 26 straipsnis kiekvienam žmogui užtikrina teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, jį praktikuoti ir jo mokyti savo vaikus. Niekas negali versti kitą asmenį nei pats būti verčiamas rinktis ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu bei doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Atleidžiant P. Vaineikį buvo šiurkščiai pažeistas ir Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, kuris kartoja Konstitucijos nuostatą, jog „Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves“ ir kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.
„Uždraudus kapelionui P. Vaineikiui reikšti savo religinius įsitikinimus ir šiam draudimui nepritarus nei Gimnazijos auklėtinių tėvams, nei Gimnazijos tarybai, buvo apribota ne tik minėto kapeliono teisė aiškinti Bažnyčios mokymą, bet ir Gimnazijos auklėtinių bei jų tėvų konstitucinės teisės laisvai išpažinti ir praktikuoti tikėjimą bei auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus“, – rašoma pareiškime.
Jame taip pat pažymima, kad įstatymas nustato, jog visi asmenys, nepaisant jų religinių įsitikinimų ar santykio su religija, yra lygūs. Riboti ir varžyti jų teises bei laisves ar taikyti privilegijas draudžiama. Tačiau Kretingos Pranciškonų gimnazijoje ši įstatymo nuostata buvo šiurkščiai pažeista. Pastarasis įvykis atskleidė, kad asmenims, kurie yra priešiški krikščioniškam auklėjimui, yra taikomos privilegijos. Jų pastangomis genderizmo ideologija priverstinai brukama net katalikiškose švietimo ir ugdymo įstaigose, draudžiant jose skelbti krikščioniškas pažiūras į šeimą ir viešai prieštarauti antikrikščioniškoms pažiūroms.
Šiuo atveju sukurtas susidorojimo su krikščioniškų pažiūrų skelbėjais precedentas. Valstybėje nuosekliai kuriama praktika ir teisinė aplinka krikščioniškų pažiūrų ganytojams ir pedagogams nutildyti, priversti juos skelbti antikrikščioniškas pažiūras arba, neištvėrus moralinio ir psichologinio spaudimo ir patyčių, pasitraukti iš darbo tariamai „savo noru“, kaip kad nutiko Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapelionui.
Šis įvykis rodo, jog Lietuvos švietimo sistemoje įsigalėjo vienos teisingos ideologijos diktatas, primetant neokomunistinę ideologiją net krikščioniškoms mokymo įstaigoms. Minėtas precedentas rodo, kokia ateitis laukia ne tik valstybinių, bet ir visų krikščioniškų ugdymo įstaigų. Tai reiškia, kad Lietuvos švietimo sistemoje jau de facto prasidėjo atviras tikinčiųjų persekiojimas dėl jų religinių įsitikinimų.
Nacionalinis susivienijimas griežtai reikalauja nedelsiant nutraukti teisinį kunigo P.Vaineikio persekiojimą ir nustatyti, kieno pastangomis ir kokiu pagrindu šis persekiojimas buvo pradėtas. taip pat be išlygų grąžinti P. Vaineikį į kapeliono pareigas.
Kartu reikalaujama ištirti kapeliono atleidimo aplinkybes ir išsiaiškinti, kieno nurodymu gimnazijos direktorius pašalino jo įrašą iš Gimnazijos tinklalapio, kieno nurodymu P. Vaineikis buvo priverstas atsistatydinti „savo noru“.
Pareiškime reikalaujama besąlygiškai užtikrinti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo vykdymą, apsaugoti konfesines švietimo įstaigas nuo neteisėto kišimosi į mokymo ir ugdymo procesą, užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi Konstitucijos 26 str. laiduojamų žmogaus teisių rinktis tikėjimą, jį praktikuoti ir jo mokyti savo vaikus, taip pat įstatymų, draudžiančių bet kokių darbuotojų atleidimą iš darbo dėl jų religinių pažiūrų ar įsitikinimų.
Atsiliepdamas į prasidėjusį tikinčiųjų persekiojimą Nacionalinis susivienijimas kviečia visuomenę ir tikinčiuosius naudotis Katalikų bažnyčios patirtimi, kuri buvo sukaupta sovietinės okupacijos metais, kai priešinantis totalitariniam komunistiniam režimui ir tikėjimo laisvės suvaržymams, buvo įsteigtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas.
Nūnai, kai įsigali totalitarinės visuomenės valdymo formos, siūloma tėvams naudojantis šia patirtimi tokius komitetus steigti visos Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Šių komitetų veiklai talkintų Nacionalinio susivienijimo koordinatoriai.
Visas „Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimo tekstas ČIA.