Šeštadienį, sausio 25-ąją, vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje pasiūliau Prezidento rinkimuose konservatoriams neremti Dalios Grybauskaitės kandidatūros ir kelti į valstybės vadovus savo partijos narį, pavyzdžiui, Ireną Degutienę.
Tarybos nariams išdėsčiau tokius argumentus.
Jei partijai iš tiesų dar rūpi jos anksčiau deklaruotos krikščioniškos vertybės – sąžiningumas, padorumas, teisingumas, skaidrumas, ji negali remti Grybauskaitės, nes Grybauskaitė ne vieną kartą yra šias vertybes pamynusi.
Eidama prezidentės pareigas moralios politikos principus D.Grybauskaitė pamynė susidorodama su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovais. Ji, pažeisdama teisės aktus, pati skambino FNTT vadovui Vitalijui Gailiui ir liepė jam atleisti iš pareigų savo pavaduotoją Vytautą Giržadą. V.Gailiui to padaryti nesutikus, nurodė Vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui atleisti abu FNTT vadovus. Reaguodama į protestus dėl neteisėto atleidimo, prezidentė D.Grybauskaitė ragino visuomenę palaukti teismų sprendimų. Tačiau kai teismai nustatė, kad V. Gailius ir V.Giržadas buvo iš darbo atleisti neteisėtai ir apšmeižti, D.Grybauskaitė dar kartą viešai juos pažemino, pareikšdama, kad jokie teismai nepanaikino melo detektoriaus parodymų.
Jei prezidentę suklaidino ar apgavo slaptosios tarnybos ar patarėjai, ji turėjo atvirai tai pripažinti ir atsiprašyti jos apšmeižtų pareigūnų. Bet to Grybauskaitė nepadarė. Taip elgdamasi prezidentė įtvirtino valdžios savivalę ir neteisingumą kaip valstybės politikos bruožus ir demoralizavo valstybės tarnautojus. Jei dorai ir sąžiningai dirbantys, su nusikaltimais kovojantys aukščiausi teisėtvarkos pareigūnai buvo apšmeižti pačios prezidentės ir jos nurodymu atleisti iš pareigų, kodėl turėtų dorai savo pareigas atlikti ir būti principingi eiliniai pareigūnai? Netaikykime dvejopų standartų: jei pasmerkėme prezidentą Rolandą Paksą dėl jo komandos savivalės ir neteisėtų skambučių, turime pasmerkti ir panašų prezidentės D. Grybauskaitės elgesį, kad ateityje tokios klaidos nebūtų daromos.
D. Grybauskaitė elgėsi neskaidriai ir tada, kai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, vadovaujama Remigijaus Šimašiaus, neteisėtai padėjo Baltarusijos režimui persekioti disidentus ir perdavė jam duomenis apie žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio banko sąskaitas – dėl to A. Beliackis iki šiol yra kalinamas. Lietuvos pareigūnai ir teismas išgavo iš skandinavų bankų privačią asmens informaciją ir perdavė ją Baltarusijai, kai Baltarusija net nebuvo iškėlusi baudžiamosios bylos ir pagal jokias sutartis negalėjo gauti tokios informacijos iš Lietuvos institucijų oficialiai. Prezidentė D. Grybauskaitė į gėdingą ir neteisėtą valstybės pareigūnų poelgį iš viso nereagavo, jo nepasmerkė, neparagino imtis prevencinių priemonių, kad tokie dalykai nepasikartotų ateityje.
Prezidentė D.Grybauskaitė nepasmerkė specialiųjų dalinių smurtavimo Garliavoje prieš taikius Lietuvos piliečius. Ji visuomenei tvirtino, kad 2012 metų gegužės 17 dienos Garliavos šturmas buvo įvykdytas jai nežinant. Ji atsisakė ir iki šiol atsisako atskleisti visuomenei šio smurto akto organizatorius.
Prezidentė D.Grybauskaitė tylėjimu pritarė Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento vadovų veiksmams, kuriais pastaraisiais metais buvo niekinamas Seimas ir ardomi parlamentinės Respublikos pagrindai. Pasitelkusi Konstitucinį Teismą prezidentė praktiškai atėmė iš Lietuvos Seimo visiems demokratinių valstybių parlamentams būdingą kontrolės funkciją.
Prezidentė D. Grybauskaitė panaudojo Valstybės saugumo departamentą ir jo slaptą informaciją asmeninių viešųjų ryšių kampanijai, kurią Vytautas Landsbergis įžvalgiai pavadino „prezidentės skiepais“. D.Grybauskaitė atsisakė duoti parodymus prokurorui Gintui Ivanauskui, tiriančiam nusikaltimą – slaptos VSD pažymos nutekinimą. Atsisakydama bendradarbiauti su teisėsauga, prezidentė duoda teisinio nihilizmo pavyzdį kitiems pareigūnams ir piliečiams, sako, kad teisingumo paieškas galima ignoruoti.
Prezidentė Grybauskaitė ignoravo 200 nevyriausybinių organizacijų ir 60 Seimo narių kvietimą vetuoti alkoholio prekybą liberalizavusius įstatymus. Ji šiuos įstatymus pasirašė net nesiteikusi atsakyti ir savo sprendimą argumentuoti Seimo nariams bei piliečiams. Toks prezidentės abejingumas ir tyla, nevyriausybinėms organizacijoms ir Seimo nariams keliant Lietuvai ypatingai skaudų klausimą, kai žinoma, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal savižudybių dėl alkoholio vartojimo skaičių, leidžia teigti, jog alkoholio pramonės pelnas prezidentei pasirodė svarbesnis nei tautos sveikata ir tautiečių gyvybės.
Prezidentė iki šiol tylėdama rėmė ir remia teisėtvarkos vykdytus ir vykdomus aktyvių piliečių persekiojimus, politinius teismų procesus. Prezidentei pritariant vyko Kovo 11-osios akto signatarų Bronislovo Genzelio, Romualdo Ozolo, buvusių Lietuvos ministrų Povilo Gylio, Dariaus Kuolio ir kitų piliečių, kurie viešai protestavo prieš valdžios savivalę ir gynė pažeidinėjamas žmonių teises, teismai. Aktyvios pilietės dėl viešai išreikštos savo pozicijos yra nuteistos Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje. Dėl pilietinės laikysenos šiandien yra teisiami menininkai.
Prezidentės D.Grybauskaitės vadovaujama Lietuva nutolo nuo mūsų kurtos laisvos valstybės kelio ir krypsta prezidento Vladimiro Putino propaguojamos „valdomos demokratijos“ link.
Keista, kad prieš ketverius metus Tėvynės sąjunga rėmė Grybauskaitę prezidento rinkimuose be jokių sąlygų – neprašė jos įsipareigoti ginti viešąjį interesą, vykdyti skaidrią ir sąžiningą politiką. Dar keisčiau, kad ir dabar Tėvynės sąjunga nutarė nekreipti dėmesio į neskaidrius, neteisingus, antidemokratiškus prezidentės veiksmus ir vėl ketina ją toliau be išlygų remti.
Šiuos mano išdėstytus argumentus, kodėl Tėvynės sąjunga neturėtų rinkimuose remti dabartinės prezidentės, partijos taryba ignoravo. Taryba beveik vienbalsiai nutarė paremti Dalios Grybauskaitės kandidatūrą prezidento rinkimuose. Ji taip pat beveik vienbalsiai pasmerkė Tautos referendumo iniciatyvą – tiek dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, tiek dėl piliečių parašų, reikalingų referendumui paskelbti, sumažinimo iki 100 000.
Abiem atvejais balsavau prieš tokius tarybos sprendimus.