Šiandien, rugpjūčio 22 d., 10.30 val. Lietuvos Apeliaciniame teisme (Gedimino pr. 40/1) buvo nagrinėjamos apeliacijos Eglės Kusaitės pagrindinėje – vadinamojoje „terorizmo“ – byloje.
E. Kusaitės advokato Kęstučio Stungio ir buvusio prokuroro Mindaugo Dūdos pateiktas apeliacijas nagrinėjo teisėjų kolegija: teisėjas Linas Žukauskas, dirbęs ir Generalinėje prokuratūroje, teisėjas-pranešėjas Linas Šiukšta ir teisėja Laima Garnelienė.
Teismo posėdis prasideda tradiciškai: teisėjas-pranešėjas L. Šiukšta šneka vos girdimai, o posėdį stebinčių žmonių prašomas kalbėti garsiau arba prisitraukti mikrofoną, nusišypsojęs kažką tyliai sako, tarsi: „Teks tenkintis šitaip… – tokia aparatūra“. Nors sėdžiu pirmoje eilėje, iš teisėjų trijulės išgirstu tik L.Garnelienės pavardę.
Netyčia nugirstu, kad, teisėjo-pranešėjo manymu, E. Kusaitės teismas turėtų būti viešas. Teiraujasi ir E. Kusaitės nuomonės, ši atsako – tik viešas.
Tačiau prokuroras Artūras Urbelis, nagrinėjęs ir pulkininko Vytauto Pociūno bylą, kategoriškai reikalauja uždaro teismo posėdžio: nors LR Konstitucija ir užtikrina teismų viešumą, bet Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia išimtis, kuriomis būtina pasinaudoti. Neva taip būtų saugomas asmeninis nepilnametės E. Kusaitės gyvenimas, nes 2006 metais, kai buvo užfiksuoti neva nusikalstami veiksmai, ji buvo nepilnametė. Kita priežastis – byloje neva esama valstybės paslapčių.
Kitaip nei ankstesnis prokuroras M. Dūda, A. Urbelis šias antidemokratines nuostatas, nukreiptas prieš visuomenės teisę žinoti, dėsto itin garsiai, pasitikinčiu tvirtu balsu.
Išgirdusi tokį sumanymą salė – teismo posėdį stebi per 50 žmonių – ima nepritariamai baubti. Tokia nepasitenkinimo banga verčia teisėjus ilgokai tartis, koks bus posėdis: atviras ar uždaras.
Teisėjai vis dėlto atmeta prokuroro argumentus nurodydami, kad byloje esanti medžiaga jau yra išslaptinta, o jau pilnametė E. Kusaitė pati prašo atviro
teismo ir neprašo saugoti jos asmenininio gyvenimo. Pats prokuroras dėl tokio teisėjo ssprendimo akivaizdžiai nustemba – scenarijaus, matyt, būta kitokio.
Tokį prokuroro norą iš dalies paaiškina kitas, ne mažiau keistas jo veiksmas – prašymas pridėti prie bylos iš Rusijos prokuratūros ir FSB naujai gautas telefoninių pokalbių išklotines rusų kalba (kai kurie pokalbiai jau išversti ir į lietuvių kalbą), neva gautas jau prasidėjus pirmosios instancijos teismui. Lieka mįslė, kodėl prokuratūra nepateikė šių Rusijos specialiųjų tarnybų dokumentų teismui anksčiau, nepasirūpino, kad su šia medžiaga laiku susipažintų ir teisiamoji?
Kadangi prokuroras paprašo tas pokalbių išklotines nagrinėti kaip naują įrodymą, susidaro įspūdis, jog jis atstovauja ne Lietuvos, o Rusijos prokuratūros interesams. Teismas skelbia pertrauką, kad su šia medžiaga galėtų susipažinti ir E.Kusaitės advokatas.
Akivaizdu: nepateikęs advokatui šios medžiagos prieš posėdį, prokuroras parodė nepagarbą ir teismui, ir posėdį stebėti susirinkusiems žmonėms, kantriai laukusiems, nors posėdis buvo ir vilkinamas.
Po pertraukos prokuroras A. Urbelis pareiškia, jog gavo šią bylą ne savo noru ir nespėjo susipažinti su visa jos medžiaga, todėl negalėjo tinkamai pasirengti baigiamajai kalbai.
Teismas nusprendžia atidėti posėdį iki 2013 m. lapkričio 26 d., 10.00 val.
Spėju, kad tokiomis pertraukomis, naudojantis visokiomis nesąžiningomis teisinėmis priemonėmis, siekiama nuslėpti VSD ir prokuratūros atliktus šiurkščius įstatymų pažeidimus. Keletą jų prisiminkime:
1. Vokietijos specialiųjų tarnybų medžiaga buvo tyčia pateikta tik paskutiniame pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad E. Kusaitė nebegalėtų dėl jos pateikti prašymų.
2. Tik teisėjams buvo išslaptintos penkios VSD pažymos, su jomis nebuvo leista supažindinti ne tik posėdžio stebėtojams-dalyviams, bet ir pačiai E. Kusaitei bei jos gynėjams.
3. VSD sukūrė šią teroristės bylą siekdama „įsisavinti” 6 mln. litų operatyvinių lėšų, skirtų VSD Kovos su terorizmu valdybai: užuot reagavę į prašymą apsaugoti E. Kusaitę nuo jaunatviškų „garibaldiškų“ idėjų, jie elgėsi priešingai – sąmoningai ją kurstė, izoliavo nuo mamos, tačiau tai liudijančių dokumentų teismui nepateikė.
4. Naujai gautuose kaimyninės valstybės – Rusijos prokuratūros ir FSB – dokumentuose, kuriuos prokuroras šiandien prašė prijungti prie bylos, nėra E. Kusaitės telefoninių pokalbių išklotinių, tik neva jos bendrininkais buvusių brolių Magmadovų, kurie buvo nuteisti Rusijoje penkis kartus mažesnėmis bausmėmis, nei Lietuvos Generalinė prokuratūra (imu abejoti, ar tikrai Lietuvos, gal FSB?) pareikalavo Kusaitei.
Ne pirmi metai stebint šią bylą susidaro įspūdis, kad Lietuvos Valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra tų 6 mln. valdiškų lėšų kitaip „įsisavinti“ ir negalėjo. Aišku ir kitka: sufabrikuoti „terorizmo“ bylą, kad ją „tirdami“ galėtų išleisti milžiniškas biudžeto lėšas, kažin ar būtų įstengę vieni, be Rusijos specialiųjų tarnybų pagalbos, – vien nepilnametės keistumu, jos jaunatvišku noru padėti ginti Čečėnijos laisvę tokios bylos nepagrįsi.
Kito motyvo šiai bylai atsirasti nematyti.
Įdomu, kokie motyvai padėtų apsispręsti ją baigti?
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam