2013 vasario 22-ąją, penktadienį, apie 23.30 iš Vilniaus viešbučio „Green“ (netoli Pilaitės) viršutinių aukštų kažkas išmetė stiklinę ant įėjimo stiklinio stogelio – šis sudužo ir užkrito ant mano žmonos bei dukros galvų. Krentančios šukės žmonai sukruvino galvą ir kojos kelį, supjaustė drabužius, dukrai sutrenkė galvą.
Viešbučio budintis iškvietė greitąją ir policiją, aš atlėkiau kiek pavėlavęs.
Vaizdas: mano žmona jau subintuota galva, subintuotu keliu ir kruvinu veidu prašo policininkų pakilti į šeštą aukštą (tą aukštą nurodė portjė, sakydamas, kad stiklinę, jo manymu, išmetė iš ten) ir patikrinti, kas metė, tačiau policininkai aiškina, kad negalima drumsti galimai nekaltų žmonių privatumo, ir todėl jie nesutinka eiti ir tikrinti.
Aš bandau paprašyti to paties – į tai policijos patrulis pašaipiai atsako, kad galioja nekaltumo prezumpcija.
Tada paprašau apsaugoti stiklinę, kuri guli stiklinio stogelio duženų viduryje, tiesiai priešais įėjimą, ir ant kurios bando užlipti trys nelietuviškai kalbantys, kaip galima suprasti, viešbučio gyventojai išėję pasižiūrėti vien su megztiniais.
Į šį prašymą vėl sulaukiu pašaipių policijos patrulio išvedžiojimų, kad esą ne jų reikalas saugoti tą stiklinę.
Tada surinkęs Pagalbos telefoną 112 vienu metu bandau šaukti ir į ragelį, ir ant patrulių, kad kai reikėjo Garliavoje žmonių tapatybę patikrinti, jokių klausimų dėl privatumo nekilo, kai reikia 400 gimdyvių apklausti ir 40 kratų po 8 policininkus paryčiais atlikti, tai jokių teisinių subtilybių nepaisoma, o čia akivaizdus nusikaltimas – galėjo baigtis ir sunkiu kūno sužalojimu, bet policija nieko nedaro, nieko netikrina, nieko neapklausia ir nesaugo stiklinės – nusikaltimo įrankio ir pagrindinio įrodymo.
Po šių mano šauksmų policija, atrodo, prabunda, pašaipos baigiasi: vienas iš patrulių stveria už rankovės užsienietį, bandantį užlipti ant stiklinės, ir patraukia jį į šalį, kitas įdeda į maišelį tą stiklinę, abu nueina tikrinti viešbučio registracijoje, kas tame šeštame aukšte gyvena, bet į numerį, kiek suprantu, vis tiek nedrįsta eiti, delsia, aiškina, kad gal atvažiuos operatyvinė brigada.
Beveik viską, atrodo, nuo pradžių (gal su policija ir atvažiavo) filmuoja LNK operatorius.
Labai viskas lietuviška: policija aukų negina – policija gina agresorius. Todėl gerai gyvena vagys, sukčiai, kyšininkai, agresyvūs chuliganai – valstybės teisėsauga jų bijo, vapa kažką apie jų teises ir prezumpcijas, o eilinius žmogelius traiško be jokio pasigailėjimo.