Naglis Puteikis su panevėžiečiais aptarė skaudžiausias Lietuvos problemas

Marius Matulevičius

Panevėžio miesto socialinė situacija yra viena sudėtingiausių Lietuvoje. Praėjusių metų pabaigoje nedarbo lygis čia siekė 15,3 proc. Per trejus metus bedarbystė beveik nesumažėjo, tad nenuostabu, kad kiekvienais metais maždaug 1000 miesto gyventojų emigruoja. Mieste mažėja jaunų žmonių, nematančių perspektyvų realizuotis gimtajame mieste.

Tiesa, panevėžiečiai pasižymi principingu charakteriu. Jie praėjusiuose Seimo rinkimuose įveikė visas didžiąsias sistemines partijas ir į Seimą išsirinko savo atstovą – nepartinį nepriklausomą kandidatą Povilą Urbšį. Tąkart visuomeniški žmonės parengė dalykinį susitarimą su jiems atstovauti siekiančiais politikais, konstruktyvumu pranokstantį ne vienos partijos programą.

Tad nenuostabu, kad Panevėžio bendruomenės atstovai į susitikimą su Seimo nariu, kandidatu į prezidentus Nagliu Puteikiu atvyko gerai pasirengę ir pateikė daug konstruktyvių klausimų: kokie būtų pirmieji konkretūs žingsniai tapus prezidentu? Ką kviestų į savo komandą? Koks požiūris į sveikatos apsaugos reformą? Kaip ketina susigrąžinti emigrantus – iš Panevėžio išvyko labai daug jaunimo? Kaip stiprinti Lietuvos saugumą Rusijos agresijos Kryme akivaizdoje?

Seimo narys priminė, jog Lietuvos prezidentas gali Seimui teikti įstatymus. Juos rengiant būtini viešieji svarstymai. Užuot konfrontavęs su tautos išrinktais atstovais jis siūlytų viešas diskusijas, kuriose išaiškėtų visų pusių argumentai.

Pretendento supratimu, sprendimai, turintys įtvirtinti realią savivaldą, yra neatidėliotini. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto bendruomenė yra suformulavusi labai gerą pasiūlymą: „suteikti savivaldai veiksmų ir iniciatyvos laisvę vykdant gyventojų patikėtus visuomeninius įsipareigojimus.“ Prezidento pareiga rūpintis, kad savivaldos iniciatyvos kiltų iš gyventojų, o ne iš centrinės valdžios. Šios nuostatos turi būti įtvirtintos ir įstatymu, į jo rengimą svarbu įtraukti visų Lietuvos bendruomenių lyderius.

Į savo komandą Naglis Puteikis pirmiausiai kviestų kompetentingus žmones, atsispyrusius sistemos spaudimui. Yra daug kvalifikuotų įvairių sričių specialistų, kurie šiuo metu nustumti į valstybės gyvenimo užribius. Pavyzdžiui, į atsakingus teisėsaugos institucijų postus rekomenduotų asmenis, nebijančius į teisingumo vykdymą įtraukti ir visuomenę. Svarstytinas tarėjų ar prisiekusiųjų teismo statuso įtvirtinimas, viešai visuomenė turėtų svarstyti ir teisėjų bei prokurorų kandidatūras dar prieš jas tvirtinant.

Kitas tikslas – užtikrinti slaptųjų tarnybų kontrolę. Jos neturi piktnaudžiauti suteiktomis galiomis, persekioti savų piliečių, visuomenininkų, bet sutelkti jėgas Lietuvoje akivaizdžiai veikiančių priešiškų valstybių agentūriniams tinklams ardyti. Svarbu į prezidento komandą įtraukti gynybos bei užsienio politikos ekspertus. Prezidentas yra ir Lietuvos kariuomenės vyriausiasis vadas, tad nedera apsiriboti vien dalyvavimu šventiniuose paraduose. Tapęs prezidentu, Naglis Puteikis visų pirma pareikalautų mūsų gynybinių pajėgumų audito.

Iš Lietuvos per pastaruosius penkerius metus išvyko 190 000 žmonių. Kas juos gena iš mūsų šalies? Visų pirma – neteisingumo jausmas. Nors aimanuojama, kad Lietuvoje labai trūksta darbščių, kvalifikuotų darbuotojų, paskaičiuota, kad apie 40 proc. dirbančių žmonių atlyginimas į rankas nesiekia 1300 litų. Svarbu su visuomene aptarti emigrantų susigrąžinimo būdus – galbūt kelių metų mokesčių lengvatas sugrįžtantiems ir verslą kuriantiems Lietuvoje. Svarbu rasti būdų, kaip paskatinti emigrantus prisidėti stiprinant Lietuvos ūkį bei išsaugant socialinę sistemą.

Diskusijoje pritarta ir panevėžiečių siūlomai lankstesnei darbuotojų perkvalifikavimo sistemai, pagal kurią uždarius vieno profilio įmonę, žmonės galėtų įgyti naujų kvalifikacijų, jiems negrėstų bedarbystė.

Tai tik nedidelė dalis Panevėžyje aptartų temų. Svarbu, kad po susitikimo ne vienas jo dalyvis pasisiūlė prisidėti prie Naglio Puteikio rinkiminės kampanijos, parašų rinkimo.

Naglio Puteikio rinkimų štabo informacija