Monika Midverytė OFS | Bernardinai.lt
Praėjo jau daugiau nei du mėnesiai nuo gruodžio 12 dienos, kai Jungtinės Tautos Paryžiuje priėmė Klimato kaitos susitarimą, kuriuo įsipareigojo siekti, kad vidutinės pasaulinės temperatūros pakilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C ir stengtis, kad vidutinė temperatūra nekiltų daugiau nei 1,5°C nuo pramoninės revoliucijos pradžios lygio.
Susitarime taip pat numatyta iki šio amžiaus vidurio pasiekti, kad dėl žmogaus veiklos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) būtų išmetama ne daugiau nei planeta gali jų sugerti, t. y. kad žmonijos poveikis klimato kaitai priartėtų prie nulinio. Tiesa, kad šis susitarimas įsigaliotų, jį turi patvirtinti bent 55 šalys, kurių bendri ŠESD išmetimai sudaro bent 55% visų pasaulinių išmetimų.
Nors kol kas susitarimą ratifikavo vienintelis Fidžis, galima pastebėti pamažu kintančią valstybių energetikos politiką ir žingsnius švaresnės energetikos link. Taip pat matyti, jog naftos gavyba savo ekonomikas rėmusios valstybės turi rimtų problemų ir galvoja, kaip išsiropšti iš krizės.
Plaukiojančios saulės jėgainės Jungtinėje Karalystėje
Viena iš matomų tendencijų – didėjančios investicijos į saulės energetikos projektus. Štai Jungtinė Karalystė kovo pradžioje užbaigs šiuo metu didžiausią pasaulyje plaukiojančią saulės elektrinę šalia Londono esančiame tvenkinyje.
Ši iš 23 000 saulės plokščių sudaryta elektrinė Temzės tvenkinyje bus matoma Hitrou oro uosto keleiviams ir keletui aplinkinių gyventojų. Tiesa, tai ilgalaikis projektas, kurio įrengimas užtruko penkerius metus, o vertė siekia 6 mln. svarų sterlingų. Elektrinėje pagamintos elektros dešimtmečius pakaks vietiniams vandens valymo įrenginiams varyti, kuriais švarų geriamąjį vandenį gauna beveik 10 mln. Londono ir pietryčių Anglijos gyventojų. Pasak konstruktorių, saulės plokštės užims 6 proc. vandens telkinio ploto ir neturės poveikio vietinei ekosistemai.
Panaši plaukiojanti, tik perpus mažesnė saulės elektrinė vandens įrenginiams aptarnauti konstruojama prie Mančesterio esančiame tvenkinyje. Tuo tarpu Japonijoje statoma daugiau nei dvigubai galingesnė, net 13,7 MW galingumo plaukiojanti jėgainė, kuri turėtų būti užbaigta iki 2018 m.
Prancūzija padengs 1000 km kelių saulės elementais
Prancūzijos Ekologijos darnaus vystymosi ir energetikos ministras neseniai pranešė, jog šalis planuoja padengti 1000 km savo kelių saulės elementais, kas padės pasiekti nacionalinius atsinaujinančios energetikos tikslus. Šis projektas yra Prancūzijos kelių tiesėjo „Colas“ ir Nacionalinio Saulės energetikos instituto bendras projektas. Pasak „Colas“, vienas kilometras kelio, kurio paviršius padengtas saulės elementų plokštėmis, gali pagaminti pakankamai energijos 5000 gyventojų turinčio miestelio poreikiams padengti.
Kelias su integruotais saulės elementais
Padengti saulės plokštėmis 1000 km kelio paviršaus užtruks apie penkerius metus, tačiau šis plotas turėtų užtikrinti elektros energiją net 8 procentams Prancūzijos populiacijos, apytikriai 5 milijonams žmonių. Paviršius būtų 7 mm storio ir turėtų fotovoltines celes polikristaliniame silicio sluoksnyje, integruotame tiesiai į kelią. Plokštės suprojektuotos taip, kad atlaikytų pilnai pakrautus vilkikus ir turėtų tokią pačią sukibimo jėgą kaip ir įprastiniai asfalto keliai.
Indijos žingsniai švarios energetikos link
Panašu, jog ir viena iš didžiausių atmosferos teršėjų pasaulyje Indijoje, teberemianti savo ekonomiką akmens anglimi, suprato pragaištingą oro taršos poveikį populiacijai ir ūkiui bei ėmėsi plėtoti atsinaujinančią energetiką.
Sausio pradžioje Utar Pradešo valstija šiaurės Indijoje pasirašė plataus masto 6 mlrd. dolerių vertės atsinaujinančios energetikos projektų susitarimus. Jais planuojama iki 2022 m. įdiegti 10,6 GW suminio galingumo saulės jėgainių, 3,5 GW padidinti suminę biokuro jėgainių galią ir 25 MW – hidroenergetikos pajėgumus.
Marokas paleido didžiulę saulės jėgainę
Vasario pradžioje Marokas paleido pirmąjį milžiniškos saulės jėgainės bloką Sacharos dykumoje, taip įgyvendindamas pirmąjį projekto etapą, kurio galutinis tikslas – užtikrinti švarią energiją daugiau nei milijonui marokiečių. Užbaigus antrąją ir trečiąją statybų fazes, jėgainė taps pačia didžiausia pasaulyje.
Ši elektrinė – tai dalis Maroko plano, kuriuo valstybė iki 2020 m. žada 42 proc. jai reikalingos energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Jungtinės Tautos liaupsino Maroką dėl tokių ambicingų tikslų.
Elektros jėgainės specialūs veidrodžiai užims šalies sostinės Rabato dydžio plotą. Projekto vadovas Paddy Padmanathanas sakė: „Ar tai būtų inžinierius, ar eilinis žmogus, kiekvienas pamatęs jėgainę lieka apstulbęs. Parabolės forma sustatyti veidrodžiai užima 35 futbolo aikščių plotą ir sukasi paskui saulės trajektoriją.“
Anksčiau Marokas buvo 97 proc. priklausomas nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau karalius buvo įtikintas išnaudoti Atlanto vėjo, kalnų hidroenergetikos ir Sacharos saulės galimybes.
Neatsilieka ir vėjo energetika
2015-ieji metai buvo labai sėkmingi ir vėjo energetikai. Europos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, į ją vien per pastaruosius metus ES investuota 26,4 mlrd. eurų, arba 40 proc. daugiau nei 2014 m. Be to, iš visų naujų Sąjungoje įrengtų jėgainių net 77 proc. sudarė naujų atsinaujinančių išteklių elektrinių instaliuota galia.
Skaičiuojama, kad šiuo metu visos ES prie elektros tinklų prijungtos vėjo jėgainės, esant vidutinio stiprumo vėjui, per metus sugeneruoja apie dešimtadalį (11,4 proc.) viso ES elektros energijos poreikio.
Saudo Arabija ir Norvegija veržiasi diržus
Tuo tarpu Saudo Arabija patiria neregėtą biudžeto deficitą. Stipriai nukritus naftos kainai, šalis gavo mažiausiai pelno per pastaruosius dešimtmečius, todėl biudžete atsirado 98 mlrd. dolerių deficitas, sudarantis net 15 proc. šalies BVP. Vyriausybė buvo priversta apkarpyti subsidijas kurui, o degalai pabrango 60 proc., nors tebėra nepadoriai pigūs.
Skaičiuojama, kad karalystės energijos poreikis iki 2040 m. tikėtinai išaugs 45 procentais, todėl norėdama patenkinti šį poreikį valstybė yra priversta diversifikuoti savo energetikos sektorių. Tam bus skirti 109 mlrd. dolerių atsinaujinančiai energetikai vystyti. Saudo Arabija sieks iki 2040 m. įdiegti 54 GW suminio galingumo atsinaujinančios energetikos jėgainių.
Žemiau 30 dolerių už barelį nukritusi naftos kaina palietė ir daugiausiai žaliavinės naftos vakarų Europoje eksportuojančią Norvegiją, išgyvenančią kur kas niūresnes dienas negu kriziniu laikotarpiu 2008-aisiais. „Norvegijos naftos pramonė patiria krizę, negalime to neigti“, – Bloomberg teigė Bente’as Nylandas, Norvegijos naftos direktorato generalinis direktorius.
Norvegija priklauso nuo naftos bei dujų, sudarančių penktadalį jos eksportuojamos produkcijos. Besitęsiant krizei, degalų pramonė atleido jau 30 000 darbuotojų, o nuo 2014 m. birželio Norvegijos kronos kursas dolerio atžvilgiu smuko net 30 proc.
Pagal užsienio šaltinius parengė Monika Midverytė OFS