Jurga Tvaskienė | lzinios.lt
Nors pirmą kartą tiesiogiai išrinkti Lietuvos savivaldybių merai priesaikas duos maždaug po mėnesio, daugelis jų jau revizuoja pirmtakų veiklą bei rikiuoja būtiniausius darbus.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų išrinkti vadovai susiduria su skirtingomis problemomis: naujajam Vilniaus merui Remigijui Šimašiui tenka ieškoti būdų, kaip stabdyti skubotus kadenciją baigiančios miesto tarybos sprendimus, seniai nuo politikos atitrūkusiam naujajam Panevėžio vadovui Ryčiui Mykolui Račkauskui – per mėnesį, likusį iki inauguracijos, suskubti susipažinti su einamaisiais miesto reikalais.
„Lietuvos žinios“ pakalbino penkių didmiesčių išrinktus merus apie planuojamus pirmuosius darbus.
Metodai išeinantiems sutramdyti
Išrinktas Vilniaus meras Remigijus Šimašius (Liberalų sąjūdis):
Paveldėjote Vilnių su milijardine biudžeto skola. Kaip spręsite šią problemą?
Didžiausia problema – ne skola, o tai, kad Vilnius yra praradęs kreditorių pasitikėjimą bei nesugeba toliau išgyventi skolų nedidindamas. Šiuos metus vadinu sau sudėtingiausiais: deficitinis biudžetas jau patvirtintas, be to, dar 63 mln. eurų reikia pasiskolinti būtiniausiems dalykams. Su finansinių institucijų atstovais dėl to esu kalbėjęs dar gerokai iki rinkimų, kalbėsiu ir toliau. Dabar, kai dar turiu mėnesį, iki perimsiu pareigas, privalau pasirengti, kad nuo pat pirmųjų dienų prasidėtų rimtas darbas, kad kreditoriai tai pamatytų ir pasitikėjimas Vilniaus savivaldybe būtų susigrąžintas.
Kokie numatomi žingsniai: toliau bus skolinamasi ar vis dėlto miestui teks susiveržti diržus?
Žiūrint į šių metų biudžeto sandarą, be jokios abejonės, reikės skolintis, nes miesto negalima palikti be apšvietimo ir kitų būtinų dalykų. Apskritai nenoriu vartoti „diržų veržimosi“ termino, nes nepagrįstų išlaidų atsisakymo ar konkrečių skaičiavimų, kur įdėtas euras duotų daugiausia grąžos, nevadinčiau „veržimu“. Efektyvinimo ketinu imtis – dalis sprendimų gali būti priimta jau šįmet, bet, natūralu, daugiau priemonių bus veiksmingesnės kitais metais.
Jau iškėlėte klausimą dėl Vilniaus savivaldybės įsteigtos oro vežėjo bendrovės „Air Lituanica“ ateities. Ar ketinate peržiūrėti ir daugiau ankstesnės valdžios sprendimų?
Dėl „Air Lituanicos“ noriu dar kartą akcentuoti: esu nusiteikęs padaryti viską, kad ši bendrovė sėkmingai gyvuotų perduota privačiam strateginiam investuotojui arba Vyriausybei. Jeigu tai nepavyks, bus ieškoma kitų galimybių, siekiant, kad „Air Lituanica“ nebūtų miestui nepakeliama našta. Bet kuriuo atveju noriu nuraminti: galima drąsiai pirkti šios bendrovės bilietus – keleiviai jokių finansinių nuostolių nepatirs, kad ir koks būtų scenarijus.
Kalbant apie kitus projektus, man į akis krinta po dviejų savaičių miesto taryboje numatomas tvirtinti apšvietimo projektas. Jis yra reikalingas, bet jo kainos ir efektyvumo klausimas dar palieka labai daug klaustukų.
Akivaizdu, kad kadenciją baigianti Vilniaus taryba skubina įvairius sprendimus. Ar ieškote priemonių, galinčių sustabdyti priimamus abejotinus finansinius įsipareigojimus?
Vieną iš priemonių bandžiau įgyvendinti: posėdyje norėjau paprašyti miesto tarybos narių laikytis aukštos politinės kultūros ir neskubinti sprendimų. Akivaizdu, kad šis veikimo stilius jiems nelabai priimtinas. Be abejo, jei bus akivaizdžiai daroma žala, pažeidžiamas viešasis interesas, bus taikomi tam tikri metodai, kurių nelabai dabar galėčiau atskleisti.
Lengviau nei Vilniui
Išrinktas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (Visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“):
Šiuo metu esate Kauno tarybos narys: ar jau žinote, kokius tarybos sprendimus norėsite peržiūrėti, pradėjęs eiti mero pareigas?
Šito klausimo šiuo metu nekomentuosiu. Įsigilinsime į visus pradėtus darbus, tada pasakysime, ką atšauksime, ką stabdysime, ką tęsime.
Kokius pirmuosius darbus planuojate?
Turime šiek tiek pranašumo prieš Vilnių, nes R. Šimašius šiandien dar nėra miesto tarybos narys, o mes penkiese esame kadenciją baigiančioje Kauno taryboje. Norime labai teisingai perimti tiek visų savivaldybės skyrių darbą, tiek visus projektus, kurie arba jau yra pradėti vykdyti, arba dar tik vizijose. Pabandysime keisti situaciją, kad netektų ateiti į tuščius kabinetus, kaip buvo, tarkime, po rinkimų 2011 metais.
Tam, kad įvyktų tikslus reikalų perdavimas, norime žinoti tikslų padėties mieste vaizdą. Teko jau lankytis ir pas administracijos direktorių, ir pas finansų vadovą. Iki inauguracijos planuojame susitikti su visų pagrindinių savivaldybės įmonių vadovais, iškelti jiems konkrečius uždavinius teikti siūlymus, kaip sumažinti veiklos sąnaudas, kad gyventojams mažėtų komunalinių paslaugų mokesčiai. Žinome, kad galime tai padaryti. Apie viešąsias erdves, apie gatvių tvarkymą, infrastruktūrinių objektų projektus kalbėsiu vėliau.
Ko šiuo metu labiausiai reikia Kaunui?
Visko reikia. Labiausiai reikia, kad žmonės norėtų likti gyventi Kaune, turėtų geras sąlygas, vaikų darželių, mokyklų, laisvalaikio erdvių, kad verslas – ar lietuviškas, ar užsienietiškas – būtų mielai sutinkamas, kad jam būtų padedama investuoti ne tik suteikiant teritoriją bei sutvarkytą infrastruktūrą, bet ir sparčiai tenkinant prašymus – kalbu apie projektų, detaliųjų planų derinimą ir panašiai.
Pasigenda šurmuliuojančios Klaipėdos
Išrinktas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas (Liberalų sąjūdis):
Kokias didžiausias Klaipėdos problemas įvardytumėte?
Viena didžiausių problemų – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Iš tiesų reikėtų kalbėti ne apie mažėjimą, bet apie esamą demografinę situaciją, nes mažėjimo tendencija yra sustojusi, ryškėja, kad ir nedrąsūs, populiacijos didėjimo ženklai. Vienas svarbiausių klausimų – kaip šias tendencijas skatinti, kad gyventojų mieste daugėtų. Išsprendus demografines problemas, daugelis kitų klausimų – ir senamiesčio gyvybingumo skatinimo, ir akademinio uosto vizijos įgyvendinimo, ir kitos – spręstųsi tuo pačiu metu.
Kokiais būdais ketinate gerinti demografinę situaciją?
Atsakymas labai paprastas: reikia gerinti gyvenimo kokybę, kviesti investuotojus, kad jie atvažiuotų ir steigtų patrauklias darbo vietas. Kitas receptas – Klaipėdos, kaip akademinio uosto, ne tik įvaizdžio, bet ir turinio stiprinimas. Pirmiausia tai reikštų Klaipėdos universiteto pajėgumo didinimą, potencialo ugdymą.
Būtų natūralu kiek įmanoma į Klaipėdą grąžinti ir miestiečius, kurie šiuo metu yra „emigravę“ per 5 ar 10 kilometrų už miesto ribos. Norėtume, kad jie ne tik naudotųsi miesto infrastruktūra, bet ir de jure grįžtų į miestą.
Kaip paprastas klaipėdietis – ko labiausiai pasigendate Klaipėdoje?
Šurmuliuojančių žmonių ne tik savaitgalių, bet ir paprastais vakarais, ir ne tik senamiestyje. Reikia daryti viską, kad į miestą sugrįžtų jauni ir darbingo amžiaus žmonės. Nors Klaipėda iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria tuo, kad čia nebūna transporto spūsčių, noriu, kad vis dėlto būtų pastatytas dar vienas tiltas, ir visas senamiestis bei Tiltų gatvė taptų pėsčiųjų zona, virstų tikra pramogų zona. Lygiai taip pat norėčiau, kad vis mažėtų tradiciniais degalais varomo transporto, o atsirastų kuo daugiau elektromobilių ir elektrobusų. Norėčiau į Smiltynę keltis nemokamai, kaip dabar, nes girdėjau tam tikrų minčių, kad rengiamasi apmokestinti. Tai paprastas, buitiškas klaipėdietiškas atsakymas
Dėmesys parkams
Išrinktas Šiaulių meras Artūras Visockas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“):
Ar jūsų planuose jau yra projektų, skirtų miestiečių gerovei kelti?
Kadangi esu orientacininkas, kritus geležinei uždangai teko daug kartų lankytis tą sportą propaguojančiose Skandinavijos šalyse. Puikiai matau, kad nuo tų šalių daugelyje sektorių esame atsilikę 20 ir daugiau metų. Būtiniausiai reikia sutvarkyti viešąsias erdves, kad, tarkime, miesto parke atsirastų takelis, tinkamas važinėti ir riedučiais, ir dviračiu, ir mamoms vežimėlius stumti. Yra nepadarytų dalykų, kurie veda mane iš proto. Esame visiškai atsilikę socialinės aplinkos kūrimo atžvilgiu.
Vis dėlto šiauliečiai didžiausia problema įvardija gerai mokamų darbo vietų, padorių atlyginimų stygių?
To dalyko greit nepakeisi. Kaip sakiau, būtina įrengti viešąsias erdves, kur nuvargęs žmogus, jaučiantis neteisybę, nepriteklių, galėtų išeiti, bent pakvėpuoti oru.
Aišku, reikia pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Bet vėl susiduriame su kažkokiu ypač keistu veikimu. Tarkime, turime 218 hektarų laisvąją ekonominę zoną, kurią perėmė Ūkio ministerija, nes neva Šiauliai nemoka tvarkytis. Bet nieko ji nepadarė! Net elektra iki šiol neatvesta. Ateina investuotojas, o mes nieko jam negalime pasiūlyti. Reikės siekti realaus Šiaulių ir centrinės valdžios bendradarbiavimo.
Ar yra toks darbas, kurį būtinai norėtumėte padaryti?
Tikrai yra. Šiuo metu yra priimtas tarybos sprendimas, apibrėžiantis teritorijas, į kurias bus paskirstytos programos „Urban“ lėšos. Viena jų – buvusi Šiaulių „Elnio“ fabriko teritorija, kurioje kuriasi verslas. Man neaišku, kodėl į šią teritoriją nukreipiami milijonai, o verslas mainais niekuo neįsipareigoja. Kyla didžiulis noras persvarstyti šį klausimą ir tas lėšas perkelti į viešąją erdvę, tarkime, į parkų tvarkymą. Pavyzdžiui, miesto Dainų parke galėtų atsirasti lygaus asfalto dangos, apšvietimas.
Ieškos miesto veido
Išrinktas Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“):
Per rinkimų kampaniją tvirtinote, kad Panevėžys nori keistis. Ką pirmiausia keisite?
Pirmiausia – savivaldybės administracijos darbo stilių. Turėtų būti ne prašytojo ir davėjo ar nedavėjo santykis, kaip dabar, bet partneriškas bendradarbiavimas. Savivaldybė privalo tiesiogiai kalbėtis su miesto bendruomene. Visi kiti dalykai yra išvestiniai.
Šių metų biudžetas jau patvirtintas. Ar ketinate atlikti jo reviziją?
Smulkiai nevardysiu, nes biudžetą tikrai peržiūrėsime. Neatmetu galimybės, kad gali tekti daryti pakeitimų.
Anksčiau Panevėžį garsino Juozo Miltinio teatras. Kuo dabar miestas įdomus?
Tai viena iš problemų. Norime išryškinti daugiau autentiškų miesto bruožų, nes dabar, reikia pripažinti, Panevėžys iš tiesų tampa beveidis. J. Miltinio teatras – jau legenda, bet mieste turime didelį žmonių potencialą. Gamta neapdovanojo mūsų nei kalnais, nei jūromis, net ir ežero neturime, bet turime Nevėžį. Vienas iš planų – sutvarkyti Nevėžio vagą, įrengti upės parką, nes ant vagos gražiai veriasi visos viešosios miesto erdvės. Viską sutvarkius kaip vientisą sistemą, Panevėžys įgautų savitumo, išsiskirtų iš kitų miestų.
Vis dėlto perspektyviausias kelias, kuris suteiktų miestui išskirtinumo, – tai dėmesys kultūrai ir sportui. Tarkime, Žagarė turi Vyšnių festivalį – tokių savitų renginių reikia ir Panevėžiui. Anksčiau turėjome išskirtinį festivalį „Sing group Jazz“. Jis vyko kelerius metus, sulaukdavo daug dėmesio. Tas pat ir kalbant apie sportą: jau atgaivinta sporto mokykla, išugdžiusi Arvydą Sabonį ir Šarūną Marčiulionį. Tai turėtų duoti postūmį sporto renginiams.
lzinios.lt