Jūsų dėmesiui siūlome Emilijos Kilinskaitės, Jaunųjų konservatorių lygos Vilniaus skyriaus ex-pirmininkės pamąstymus ir išmąstymus, kas darytina su kitaminčiais ir šiaip – visokiausiais trukdžiais pažangos kely.
Akivaizdu, vienu mostelėjimu užklijuoti atitinkamą etiketę, kad ir „valstybės priešo“, jau tapo kone refleksu, bet, pasirodo, ir to jau maža – kai taip noris būti … europiečiu, visokie trukdžiai, „žengiantys koja kojon antivalstybine linkme“, tiesiog naikintini…
Šįkart taikiniu tapo jaunimo sambūris „Pro Patria“, savo įstatuose prisistatantis kaip „nepriklausoma ir savanoriška piliečių organizacija, vienijanti krikščioniškos ir tautinės savimonės įvairių politinių pažiūrų piliečius“. Sakytum, jei ir ne broliai, tai bent artimiausi savo politinėmis pažiūromis … sąjungininkai konservatoriams, susibūrusiems po Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vėliava, žinoma, jei tik šie tas pažiūras turėtų, pagal jas ir gyventų.
Beje, „lygiuotis“ Emilija Kilinskaitė tikrai turi į ką. Vos keletas europiečiais būti norėjusių ir vis dar norinčių pavardžių: Adomas Bužinskas, Dovydas Skarolskis, Paulė Kuzmickienė – visi partijos atjauninimo vajaus katapultuoti iš partijos apačių į [?] viršūnėles, ir vienu ypu: kas tapo „antruoju pirminyku“, kas tiesiog Vilniaus tarybos nariais, kuruojančiais, ir tai išties ironiška, istorinės atminties įamžinimo reikalus ar sprendžiančiais etikos klausimus… Kiekvienas savaip, bet pasimurkdę užribyje: vieni tyčiojosi iš „Tie-SOS!“ akcijos rašinėdami savąjį „Mė-SOS!“, kita net savo mažametę dukrą mokė užsiimti agitacija kalinių žargonu ir aiškinti, „ko iš tiesų nori mergaitės“, treti niekindami pasiligojusį žmogų spjaudę savo tulžį nelyg „siemkes“, dar kiti net savo partijos garbės pirmininką buvo pavertę dainuškų personažu…
Tai, kad ši liūdnai pagarsėjusi jaunoji konservatorių karta partinių viršūnių ar bedugnių link vis dar brukasi peržengdama ribas, ir jiems tai „sekasi“, jau savaime ydinga. Bet pavadinti tai „europietiškumu“ yra net ir liguista. Tačiau didysis skandalas kyla net ne dėl to, tiksliau – ne tiek dėl to. Didysis skandalas yra tas, kad tai jau tapo politinio veikimo norma ir sektinas pavyzdys.