Naujoji KTU Taryba, skirtingai nei senoji, indulgencijų Petrui Baršauskui nesuteikė
Spalio 11 dieną prisiekusi ir darbą iškart pradėjusi naujoji Kauno technologijos universiteto (KTU) taryba visų pirma išsirinko savo pirmininką – juo tapo SBA koncerno viceprezidentas Dalius Misiūnas.
Kaip ir buvo galima tikėtis, antrasis svarbiausias pirmojo Tarybos posėdžio dienotvarkės klausimas – prieš posėdį įteiktas KTU rektoriaus Petro Baršausko atsistatydinimo iš užimamų pareigų prašymas.
Pasak D. Misiūno, svarstymas baigėsi sprendimu tenkinti P. Baršausko prašymą ir atleisti jį iš KTU rektoriaus pareigų nuo spalio 25 dienos. Tarybos sprendimu, rektoriaus pareigas laikinai eis dabartinė Studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.
„Rektorius prašymą teikė viską gerai apsvarstęs ir priėmęs, jo manymu, geriausią sprendimą. Gerbiame Petro Baršausko apsisprendimą ir nusprendėme prašymą tenkinti. Visi akivaizdžiai matome rektoriaus nuopelnus siekiant puikių Universiteto rezultatų ir indėlį į bendrą Lietuvos švietimo sistemos gerinimą“, – sakė KTU Tarybos pirmininkas D. Misiūnas.
Ir naujoji KTU taryba nesiryžo vertinti viešojoje erdvėje P. Baršauskui išsakytų kaltinimų plagiatu ir mano, kad pirmiau išvadas turi pateikti atitinkamą kompetenciją turinčios institucijos.
Pats P. Baršauskas savo pareiškime žada nuo mestų kaltinimų gintis teisinėmis priemonėmis.
Primename, jog naujojoje taryboje dirbs KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorius Kęstutis Zaleckis, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius Minvydas Kazys Ragulskis, Cheminės technologijos fakulteto profesorius Kęstutis Baltakys, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorius Artūras Keršys, Informatikos fakulteto profesorius Rimantas Butleris, taip pat „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas, „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas, buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas (pirminininkas) ir studentų atstovas Žilvinas Kalvanas.
KTU rektorius Petras Baršauskas atsistatydina: „Ir aš, ir KTU tapome aršaus ir sistemingo puolimo objektu“
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas šiandien, spalio 11 d., bendruomenę informavo, jog naujai besirenkančiai Tarybai įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Šio sprendimo priežastis P. Baršauskas paaiškino Universiteto bendruomenei skirtame pranešime, skelbiama ktu.edu puslapyje.
Kodėl senoji KTU taryba, jau netekusi įgaliojimų, bandė pavaizduoti jį palaikantys, daugiau mažiau akivaizdu – tiek daug visko kartu nuveikę surizikavo savo autoritetu. Tačiau kam buvo reikalingas KTU studentų atstovų vakarykštis pareiškimas, jog reiškia paramą savo šauniam rektoriui? Dabar belieka spėlioti – gal ir naujoji KTU taryba parodys pasitikėjimą ir paprašys pasilikti?..
Gerbiamieji,
įvertinęs ir gerai apgalvojęs įvairias aplinkybes, pažvelgęs į susidariusią situaciją iš šalies, šiandien paskelbiau, mano galva, patį teisingiausią sprendimą – traukiuosi iš užimamų pareigų.
Kiekvienai veiklai, kurios gyvenime esu ėmęsis, skiriu visą savo laiką, žinias, patirtį ir energiją – ar tai būtų sportas, ar mokslas, ar verslas, ar vadyba. Baigęs aktyvią mokslinę karjerą, visa galva pasinėriau į šiuolaikiškos vadybos, efektyvaus valdymo principų diegimą Universitete.
Esu įsitikinęs, kad didelę organizaciją turi valdyti profesionalūs vadybininkai, sugebantys efektyviausiai suvaldyti ir panaudoti finansinius, žmogiškuosius išteklius. Ne išimtis ir universitetai.
KTU – pirmoji aukštoji mokykla šalyje, inicijavusi ir įvykdžiusi vidinę reformą, kuri palietė visas jos veiklos sritis – studijas ir mokslą, personalo ir ūkio valdymą. Savo pavyzdžiu, pasiektais rezultatais parodėme, kokiu keliu reikia eiti universitetų valdyme, kaip turi vystytis Lietuvos aukštasis mokslas.
Per šešerius metus kartu nuveikėme daug. Norisi dar daugiau. Tam reikia reformuoti visą šalies aukštojo mokslo sistemą. Reikia apjungti studijų ir mokslo potencialą, siekiant didinti tarptautinį konkurencingumą, pritraukti Lietuvos ir užsienio talentus, tapti regiono lyderiais.
Tai ir buvo pagrindinis mano tikslas ryžtantis antrajai kadencijai rektoriaus pareigose – pradėti stipriausių, geriausių universitetų susijungimus. Tam įdėjau labai daug laiko ir pastangų. Į aukštojo mokslo reformos būtinumą atkreipė dėmesį politikai, žiniasklaida, visuomenė, buvo imtasi konkrečių veiksmų.
Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad jog daryti skausmingus, nepatogius, tačiau Lietuvos aukštojo mokslo ateičiai būtinus sprendimus pasiryžę nedaugelis. Pokyčių priešininkai bet kokia kaina siekia sužlugdyti net menkiausias permainas, diskredituoti pačias geriausias idėjas.
Dėl šių priežasčių ir aš, ir KTU tapome aršaus ir sistemingo puolimo objektu. Paskutinė viešųjų ryšių ataka, kurią surengė reformos priešininkai, sukėlė didelį ažiotažą viešojoje erdvėje: yra daug politinio susidorojimo požymių.
Galiu ramia sąžine pasakyti, kad neatsakingai viešai pilamas purvas, jog habilitacijai skirta mano monografija yra „tyčinis plagiatas“, kad ją „ne pats rašiau“, yra melas. Monografijoje sugulė mano patirtis ir žinios, kurias per daugiau nei dešimt metų sukaupiau tiek gilindamasis į mokslinę literatūrą, tiek dirbdamas tarptautinių ryšių prorektoriumi, tiek konsultuodamas įmones tarptautinio verslo vadybos klausimais.
Pripažįstu, kad yra padaryta techninių klaidų citavime, kad nepakankamai dėmesio skyriau teksto sutvarkymui. Tačiau šio mokslinio darbo esmė – mano mintys ir idėjos, kaip Vakaruose taikytus tarptautinio verslo vadybos principus pritaikyti Rytų ir Centrinėje Europoje, tame tarpe – Lietuvoje. Šiuo metu rengiu trečiąjį monografijos leidimą, kuriame bus ištaisytas techninis brokas.
Kodėl buvo ištrauktas beveik 20 metų senumo darbas – akivaizdu. To neslepia ir mane juodinantys, moralizuojantys asmenys, į kurių reputaciją pasigilinus – būtų rasta visko. Atrodytų, pagaliau išjudėjusi aukštojo mokslo reforma, kurios vienas iš iniciatorių esu, jiems pasirodė kaip baisiausias košmaras.
Matyt, jie turi ką prarasti, kad tokie dideli žmogiškieji ir finansiniai ištekliai metami siekiant iš savo kelio pašalinti vieną žmogų. Valstybiškai žiūrint – sprendimai, skirti vienam iš konteksto ištrauktam asmeniui, o ne visos sistemos peržiūra, verčia problemas suktis uždarame rate.
Šiandien prisieks ir darbą pradės naujoji KTU taryba – svarbiausias neakademinis strateginis Universiteto valdymo organas. Pasinaudodamas šia proga, Tarybai įteikiau atsistatydinimo raštą.
Nematydamas galimybių savo kadencijos metu įgyvendinti svarbiausio tikslo – pradėti universitetų susijungimą, palaipsniui sukuriant Kaune vieną stiprų tarptautinio lygio universitetą, toliau kovoti su mane šmeižiančiomis įtakingomis jėgomis nebematau prasmės.
Neabejoju savo teisumu, tačiau Universitetas yra svarbiausias mano prioritetas, todėl nenoriu, kad pašaliniai dalykai trukdytų jo veiklą. Gyvename teisinėje valstybėje, todėl toliau, kaip jau minėjau, žadu asmeniškai gintis teisinėmis priemonėmis.
Noriu tarti didelį dėkui kolegoms, studentams, verslo atstovams, kurie man skambino, rašė laiškus, išreikšdami palaikymą viso dvejus metus trunkančio sistemingo puolimo metu.