Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas peržiūri tarptautinėje teisėje vartojamą teisės į gyvybę apibrėžimą. Tiksliau – svarstoma, kaip prisidengus teisės į gyvybę sąvoka iš valstybių pareikalauti legalizuoti abortus, pagalbą nusižudyti ir eutanaziją.
Šie „mirties kultūros“ lobistai gali nepastebimai laimėti dar vieną – lemtingą – pergalę. Galutinis tekstas bus priimtas artimiausiais mėnesiais. Šiuos manevrus dar galima sustabdyti. Palaikykite Europos centro už teisę ir teisingumą iniciatyvą, nukreiptą prieš šį Komiteto planą: pasirašykite peticiją ir pasidalykite šiuo įspėjimu su kitais.
Kodėl tai rimta?
Šis iš 18 ekspertų sudaryta Komitetas yra atsakingas už oficialią Tarptautinės pilietinių ir politinių teisių konvencijos (1966) nuostatų interpretaciją. Ši interpretacija, vadinamasis „bendrasis komentaras“, turi didelę įtaką įstatymų leidėjams ir nacionalinėms jurisdikcijoms, nes komitetas turi teisę „vertinti“, kaip valstybės laikosi šios sutarties.
Bendrojo komentaro
http://www.ohchr.org/Documents/HRBodies/CCPR/GCArticle6/GCArticle6_EN.pdf juodraštyje teigiama, kad aborto prieinamumas yra teisė pagal 6-ąjį Konvencijos straipsnį, nors pati Konvencija teigia, kad „kiekviena žmogiškoji būtybė turi prigimtinę teisę į gyvenimą. Ši teisė turi būti ginama įstatymu. Ir nė iš vieno negali būti savavališkai atimta jo gyvybė“.
Taip teigdamas, bendrojo komentaro juodraštis neigia bet kokią žmogaus gyvybės apsaugą iki gimimo ir primygtinai reikalauja 168 valstybes, Konvencijos nares, legalizuoti abortą pagal pareikalavimą. Tekste nenurodomos jokios sąlygos ar laikas, kurie ribotų „teisę“ į aborto prieinamumą – abortas turi būti iškart prieinamas, jei tik paaiškėja, kad nėštumas sukeltų moteriai žymaus skausmo ar kančios“ – tiek „fizinės ar mentalinės“. Be to, juodraštis smerkia reikalavimus jų nesukonkretindamas, įsivestus valstybės, kad abortas būtų prieinamas legaliai, tarsi jie būtų „žeminantys ir nepagrįstai apsunkinantys“. Juodraštyje taip pat teigiama, kad valstybės turi pareigą užtikrinti paauglių prieigą prie kontraceptinių priemonių vartojimo kaip būdo geriau apsaugoti moters sveikatą nuo abortų keliamos rizikos.
Ankstesnės, 2015-ųjų metų versijos, tekste bent jau buvo pripažįstama, kad valstybės gali pasirinkti priemones, skirtas apsaugoti potencialią žmogaus gyvybę arba negimusių vaikų orumą. Taigi abortas buvo daromas tik išimties tvarka. Bet Komiteto dauguma 2016 m. kovą nusprendė panaikinti bet kokią nuorodą į vaiką, teigdama, vieno iš jo narių žodžiais, jog „neatrodo būtina minėti vaisiaus teisę į gyvenimą“, tarsi žmogaus gyvenimas prasidėtų tik nuo gimimo!
Turime paminėti, kad šis tekstas neatspindi visų komiteto narių įsitikinimų, toli gražu. Diskusijos tarp komiteto narių rodo, kad šis projektas yra labiau aktyvios mažumos darbas. Taigi yra įmanoma jį pakeisti.
Ką mano Europos centras už teisę ir teisingumą?
Šis bendrasis komentaras yra akivaizdus bandymas primesti įsipareigojimus, kurių dauguma šalių nuolat atsisakydavo. Dar daugiau – šie nauji „įsipareigojimai“ prieštarauja Konvencijai ir ją pasirašiusių bei ratifikavusių šalių intencijoms.
Pasirašykite mūsų peticiją (ČIA) ir išreiškite savo nesutikimą
Autoriai, 1947 m. rengę Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, iš kurios radosi ir Konvencija (1966), diskutavo, nuo kada įsigalioja teisė į gyvybę. Nors ir buvo siūloma garantuoti, kad „kiekvienas turi teisę į gyvybę ir fizinį integralumą nuo pat apvaisinimo, nežiūrint jo ar jos fizinės ar mentalinės būklės“, Kinijos Liaudies Respublika, palaikoma Jungtinės Karalystės ir SSSR, pasiekė, kad aborto praktika būtų toleruojama. Nuo tada Visuotinė žmogaus teisių deklaracija galėjo būti traktuojama kaip sauganti gyvybę arba ne nuo pat pradėjimo, bet jokiu būdu ne kaip legalizuojanti abortą. Beje, gerbdama vaiko gyvybę ši konvencija draudžia vykdyti mirties bausmę nėščiai moteriai.
Nuo tada dauguma valstybių nuolat atmesdavo Vakarų bandymus tvirtinti, jog neva esama visuotinės teisės į abortą, tarkim, per Kairo ir Pekino konferencijas gyventojų, plėtros ir moterų klausimams.
Dabartinis Bendrojo komentaro variantas prieštarauja Konvencijos kūrėjų intencijoms, valstybių valiai ir net sutarties tekstui. Jis taip pat sunkiai suderinamas su daugeliu kitų tarptautinių sutarčių.
Kaip galima iš teisės į gyvybę logiškai išvesti teisę į mirtį? Europos Žmogaus Teisių Teismas jau 2002 m. paskelbė, kad tai yra neįmanoma.
Kaip galima ignoruoti negimusio vaiko gyvybę ir žmogiškumą? Net Europos Žmogaus Teisių Teismas niekada nedeklaravo, kad egzistuoja teisė į abortą, nei neigė, kad ir negimęs vaikas kokybiškai yra žmogus ir dėl to jam turi būti užtikrinta apsauga.
Taigi šis Bendrojo komentaro projektas yra kritikuotinas, nes jis atsisako pripažinti patį žmogaus gyvenimo iki gimimo egzistavimą, palikdamas jį be apsaugos nuo visokių manipuliacijų ir išnaudojimo, ypač biotechnologinio pobūdžio. Jis nuteikia liūdnai dar ir dėl to, kad jame beveik nieko nesakoma nei apie moterų, kurios savo vaikus nori gimdyti, apsaugą, nei apie kūdikių sveikatos apsaugą, o dar mažiau – apie valstybių įsipareigojimą siekti, kad nebeliktų abortų poreikio.
Šis tekstas rodo nerimą keliantį atsisakymą saugoti teisę į gyvybę.
Tai kelia papiktinimą. Jei nieko nedarysime, mirs dar milijonai kūdikių.
Bet mes turime savo balsą. Kaip nevyriausybinė organizacija, turinti specialų patarėjo statusą Jungtinėse Tautose (ECOSOC), Europos centras už teisę ir teisingumą šių metų spalio 6-ą dieną, paskutinę kontribucijų pateikimo dieną, pateiks Žmogaus teisių komitetui raštišką memorandumą.
Šis Jungtinių Tautų paskutinis terminas artėja. Mums skubiai reikia Jūsų balsų, kad sustiprintume šį memorandumą.
Kviečiame Jus gausiai palaikyti memorandumą – pasirašyti galima ČIA.
Komitetui mes perduosime tik memorandumą palaikančių parašų skaičių (be jūsų pavardžių).
Komiteto už teisę į gyvybę nariams reikalinga Jūsų parama ir padrąsinimas.
Dėkojame.
Europos centras už teisę ir teisingumą