Kastytis Braziulis | Alfa.lt
Mūsų šalis yra žemiausioje moralinio išsivystymo stadijoje. Beveik dugne. Tiek metų gyvuoja valstybė, gyvuoja tauta, o pakilti aukščiau trečio moralinio išsivystymo lygio nesugebėjome. Mes didžiuojamės savo valstybės istorija. Didžiuojamės jos pasiekimais, pergalėmis ir tuo, kad sugebėjome per tiek amžių išlikti ir išsaugoti savo tautos kultūrą, kalbą, papročius. Tačiau taip toli nuėję atsidūrėme giliame moralinio nuopuolio dugne.
Išvada žiauri ir bjauri, tačiau teisinga. Straipsnyje pateiksiu penkias moralinio išsivystymo stadijas nuo žemiausios iki aukščiausios. (Gal neužpyks Kolbergo pasekėjai.) Kiekvienas galėsite įvertinti save, savo kolektyvą, bendruomenę ir valstybę. Esu įsitikinęs, kad jūsų išvada atitiks mano padarytą išvadą.
Taigi, pradėsime nuo žemiausios moralinio išsivystymo stadijos.
Apdovanojimo ir bausmės. Kiekvienas veiksmas yra geras veiksmas, jei už jo atlikimą žmogų šeimininkas, tėvai ar dar kas nors apdovanoja (duoda jam saldainį, pagiria jį, paglosto galvą, nusišypso, pamaitina ar pagirdo). Kiekvienas veiksmas yra blogas veiksmas, jei už jo atlikimą žmogų šeimininkas, tėvai ar dar kas nors nubaudžia. Žmogus skirsto veiksmus į blogus ir gerus pagal gautą ne veiksmo, bet šeimininko vertinimo rezultatą. Jei šeimininkas jį apdovanoja, tai veiksmas geras, jei nubaudžia, tai – blogas.
Šioje stadijoje žmogaus moralinis išsivystymas lygus nuliui. Jo paprasčiausiai nėra. Žmogus prilygsta gyvuliui. Taip yra dresuojami gyvūnai. Jei gerai atlieka veiksmą, gauna skanumyną, jei blogai, gauna per galvą.
Tokio tipo žmonių galima rasti mūsų šalyje. Tai asmenys, kurie neturi pastovios gyvenamosios vietos ir darbo. Taip vadinami „bomžai“. Nemažai į šią kategoriją patenka žmonių, kurie gyvena kaimuose ir yra visiškai degradavę. Jų gyvenimo tikslas yra tenkinti pagrindinius fiziologinius poreikius: pavalgyti, išgerti, pamiegoti.
Naudos, savanaudiškumo stadija. Kas man iš to? Kokią aš naudą gausiu? Žmogus veiksmus vertina pagal gautą naudą sau. Jei veiksmas atneša jam naudą, tai jis yra geras veiksmas. Jei naudos žmogus negauna, tai veiksmas yra blogas. Nauda yra gėris.
Tokio tipo žmonėms neegzistuoja nei įstatymai, nei moralės normos. Tikslas pateisina priemones. Tai yra pagrindinis jų veiklos šūkis. Šie žmonės, siekdami tikslo, lipa per kitų žmonių galvas, griauna žmonių likimus. Kiti žmonės jiems yra įdomūs tiek, kiek jie iš jų gali gauti naudos. Jiems svarbiausia yra asmeninė nauda.
Lietuvoje tokio moralinio išsivystymo žmonių yra daug. Pirma. Kriminaliniai nusikaltėliai, kurie gyvena pagal savas taisykles (poniatijes). Antra. Ekonominiai nusikaltėliai, kurie užsiima kontrabanda, sukčiavimu, kitais nusikaltimais. Trečia. Taip vadinamosios „baltosios apykaklės“, kurios užsiima stambiomis aferomis, valstybės turto „teisėtu“ grobstymu, valstybės užsakymų „teisėtu“ gavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir taip toliau, ir panašiai. Visus juos jungia įsitikinimas, kad jie yra išskirtiniai, nes geba mulkinti kitus (kvailelius) ir gyventi jų sąskaita.
Tikriausiai ne vienam teko susidurti su tokiu pasakymu. Žiūrėk, koks kietas vyras. Sugeba „sukti“ reikalus. Šaunuolis. Tokio tipo žmonės yra gerbiami šalies piliečiai. Jiems daug kas pavydi. Daugeliui jaunuolių jie yra sektini pavyzdžiai.
„Gero berniuko“, „Geros mergaitės“ stadija. Žmogus veiksmus į gerus ir blogus skirsto pagal savo nuožiūrą, supratimą ir suvokimą. Jeigu jis galvoja, kad jo veiksmą tinkamai įvertins jo viršininkas (tai gali būti vadovas darbe, žmona, autoritetas ar dar kas nors), tai tas veiksmas yra geras ir moralus veiksmas. Jeigu viršininkas jo veiksmą įvertins blogai, tai tas veiksmas yra amoralus. Svarbiausia čia yra suprasti tai, kad viršininkas nevertina žmogaus veiksmo. Viskas vyksta žmogaus smegenyse ir jam pačiam įsivaizduojant ar vertinant turimą patirtį.
Žmogui visuotinai priimtos moralinės normos neegzistuoja. Jo moralė yra teigiamas viršininko atsiliepimas, nusišypsojimas ar pagyrimas. Jis viską daro dėl viršininko. Stengiasi jam visokiais būdais įtikti. Kuo giliau jis įlenda vadovui į s……, tuo moralesnis galvoja esąs.
Jis nuolat kovoja su priešais. Jei priešų nėra, tai juos išgalvoja. Svarbiausia, nieko neprileisti prie vadovo. Jie yra labai nepatikimi. Šiandien – ištikimi ir be galo lojalūs vienam vadovui, o pasikeitus situacijai ir atsiradus galingesniam ir įtakingesniam vadovui, jie akimirksniu perbėga į kitą stovyklą. Jie tampa aršiais priešais buvusiam vadovui, jei to reikalauja situacija.
Tokio moralinio išsivystymo žmonių Lietuvoje yra labai daug. Juos galima aptikti nesibaigiančiuose valdžios koridoriuose. Jų galima aptikti ir privačiame sektoriuje. „Gero berniuko“ virusu yra užsikrėtusi didelė mūsų visuomenės dalis.
Socialinės tvarkos palaikymo orientacijos stadija. Žmogus žino ir supranta įstatymus bei moralines normas. Jis griežtai jų laikosi. Moralus elgesys yra tas elgesys, kuris neprieštarauja įstatymams, taisyklėms ar moralės normoms. Elgesys, kuris prieštarauja įstatymų reikalavimams, yra amoralus ir blogas elgesys.
Tai ketvirtoji moralinio išsivystymo stadija. Ji gana aukšta ir atrodo, kad trūkumų neturi. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tokio tipo žmogus griežtai laikosi visų įstatymų nepriklausomai nuo to, kad jie yra pasenę ir netinkami, o kartais prieštarauja logikai ir jų laikymasis duoda ne naudą, o nuostolius. Jie neinicijuoja įstatymų, taisyklių pakeitimų. Jie fanatiškai tiki jais ir jų laikosi. Jie taip yra išauklėti.
Tokio tipo žmonių daug nėra. Jie yra nepakeičiami sargo, sandėlininko, policininko ar auditoriaus darbui. Jie viską daro taip, kaip yra parašyta įstatyme.
Socialinio kontrakto stadija. Žmogus žino ir supranta įstatymus, taisykles ir visuotinai priimtas moralines normas. Jis jas gerbia ir griežtai laikosi jų reikalavimų. Tačiau jeigu įstatymas yra pasenęs ir trukdo siekti tikslų, tai žmogus inicijuoja tų įstatymų ar moralinių normų pakeitimus. Jis ieško bendro sutarimo tarp visų socialinių grupių. Tai labai aukšto moralinio lygio žmogus.
Mes esame okupavę pirmas tris moralinio išsivystymo stadijas. Jos visiškai atitinka mano pradžioje išsakytą teiginį, kad mūsų šalis yra žemiausiuose moralinio išsivystymo stadijose. Bjauru yra tai, kad kai nėra moralės, tai nėra nieko. Gali būti geriausi pasaulyje įstatymai, tačiau niekas jų reikalavimų nesilaikys. Ne moralioje šalyje ne įstatymai kuria žaidimo taisykles, o „poniatijos“. Kas yra galingesnis, stipresnis, tas yra teisus.
Todėl norisi straipsnį užbaigti garsaus ir žinomo Lietuvos filosofo A.Šliogerio žodžiais – „Galutinai įsitvirtino kleptokratinės* pseudopolitinės struktūros ir biurokratinio teroro alinama pseudovalstybė“.
*Kleptokratija – vagių valdžia.