Šį ketvirtadienį, Vilniui švenčiant „gimtadienį“ – dieną, kai prieš 695 metus išsiųstame kreipimesi į krikščioniškąją Europą Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas pranešė žinią, jog ketina krikštytis ir kviečia visus krikščionis, geros valios žmones, atvykti ir įsikurti jo žemėse, socialiniais tinklais ėmė sklisti jau šių laikų žinia – pagaliau Vilnius susivokė, kas jis esąs ir kaip prisistatęs pasauliui taps atviras ir visų geidžiamas… bent jau vienos nakties turistų. Entuziazmu tryško ir žiniasklaida, ir komentatoriai: seksualu, šmaikštu, šviežia, patrauklu, originalu, drąsu, Vilnius rodo charakterį, o ką į tai atsakys Kaunas?.. Į tuos, kuriems ji atrodė neskoninga, net pigi, vulgari ar buvo pikta, kad kuriamas „sekso turizmo“ įvaizdis, sudaiktinama moteris, atvirai išniekinama šventos vietos, mojo ranka: tamsuoliai…
Pasirodo, tokį entuziazmą sukėlė reklama, vaizduojanti lytiškai susijaudinusią merginą stilingai išsidraikiusiais plaukais ir užmerktomis akimis, iš pasitenkinimo įsitvėrusią į paklode paverstą Europos žemėlapį būtent … ten, kur ir yra Vilnius. O kad niekas nesuabejotų, ką ji ten gniaužo, kraujo spalvos užrašas anglų kalba žydrame fone skelbia: „Niekas nežino, kur tai yra, bet kai tai randi – tai yra nuostabu. Vilnius – Europos G-taškas.“
Netrukus pateikiama ir žinių apie autorius. Taigi, reklamą sukūrė reklamos agentūros „The Atomic Garden“ rengiamų kursų auklėtiniai Skaistė Kaurynaitė ir Jurgis Ramanauskas (meno vadovas Antonio Bechtle). Dar 2016-aisiais. Pamiršęs su kuo kalbasi vaikinas pasakęs, ir kas toji mergina. Tai kol kas tik eskizas, esą sukurtas mokymosi tikslais. Patys neplatinę, kas išplatino, nežinantys. Bet pokalbiai ar net derybos su Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadove Inga Romanovskiene vyko – tą pripažino ir ii pati.
Beje, visur reklamoje matyti oficialus Vilniaus miesto logotipas, tačiau tai nėra oficiali sostinės reklama. Dar nėra. Neseniai muštis į krūtinę norėjusi, kokia drąsi šalis yra Lietuva, taigi ir Vilnius, dabar Lietuvos sostinė rimtai svarsto prisistatinėti kaip „Europos G-taškas“. Bent jau Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė be šlakelio autoironijos žada būtent tokį sostinės reklaminį įvaizdį „plėtoti užsienio rinkoms“.
Tokio „žaismo“ įaudrintas šių laikų Gediminas, Vilniaus G meras Remigijus Šimašius irgi nesusilaikė – veidaknygėje pasidalijo savo intymia patirtimi: visas „žmogaus kūnas yra nuostabus, o G-taško visų pirma reikia ieškoti mūsų galvose“…
Tik… jei G-taškas randamas savo ar kito galvoje, tai kam tuomet užsieniečiams trenktis į nežinia kur esantį G-miestą?
Šauktukų fontanai tryško ir iš Andriaus Tapino.
Kad reklama neva efektyvi, įrodo ir Vygaudo Ušacko draugai iš Paryžiaus – pagal oficialią versiją, vos pamatę reklamą, beje, anksčiau nei lietuviai, pajuto tokį potraukį, kad iškart puolė pirkti bilietų savaitgaliui… Ir išties – kas nesusigundys paieškoti senutės Europos G-taško?
Vėliau paaiškėja, jog sukurta ir daugiau to paties šūkio vizualizacijų. Akivaizdu – ne be seksualinių užuominų, bet ir ne erotika svarbiausia. Įsitikinkite patys.
Jei ne iškart pastebite, orgiastinės ekstazes patiriančių vaikino akinių nuo saulės stikluose atsispindi Šv. Onos bažnyčia, merginos – Trys Kryžiai.
Kodėl pasirinkti religiniai simboliai, net ne, pavyzdžiui, Gedimino kalnas, Valdovų rūmai, Prezidentūra ar Televizijos bokštas…? Ir tokia diena, kai Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas laiške pasiskelbė pasiryžęs krikštytis ir pakvietė į Vilnių „visus geros valios žmones“? Sakote, atsitiktinumas ir visai visai nekalta, ir, žinoma, visai visai nešventvagiška?
Komercinės televizijos leido sau dar daugiau. Apžvelgdama dienos žinias viena iš jų iškilmingai pareiškė: pagaliau! Atkurtos valstybės šimtmečio proga pagaliau turėsime „Rūpintojėlių šalies“ sostinės vertą reklamą – pasiskelbsim pasauliui Europos G tašku.
Prisimink jaunystės šėliones, senute Europa! „Welcome to Vilnius – the G-Spot of Europe“.