Dalijamės Seimo posėdžio metu vykusios diskusijos dėl Nacionalinės šeimos tarybos momentais, kurioje per Seimo narių Povilo Urbšio ir Simono Gentvilo akistatą išryškėjo skirtingi požiūriai ne tik į Nacionalinės šeimos tarybą ir jai deleguotas funkcijas – dalyvauti formuojant šeimos politiką ir vertinti, kaip sekasi ją įgyvendinti, bet ir skirtingi požiūriai į šeimą, santuoką bei besilaukiančias moteris:
– Povilas Urbšys: ką parodys balsavimas už šeimos tarybas?
– Simonas Gentvilas: kas gali kalbėti apie šeimą, o kas ne?
„Kuo mes čia, Seime, užsiimame?“ – pasipiktinęs svarstomu dokumentu klausė Simonas Gentvilas ir pats atsakė: „Užuot prioriteto tvarka dar šioje kadencijoje patvirtinę Stambulo konvenciją, mes užsiimame siaurų religinių interesų prakišinėjimu už valstybės pinigus“, o „tuo tarpu visa Europa renkasi kitą kelią – tolerancijos kelią“.
– Povilas Urbšys: kodėl besilaukianti moteris verta pagarbos?
Sulaukęs S. Gentvilo priekaišto, neva jis piktinęsis dėl to, kad įstatymo projektą pristatinėjo besilaukianti moteris Povilas Urbšys turėjo progą dar kartą išsakyti liberalų sąjūdį suerzinusią poziciją, atstovaujančią lietuvių tautos tradicijoms: „Man besilaukianti moteris yra didžiausios pagarbos vertas žmogus ir būtent todėl man buvo nesuprantama, kaip tokios būsenos žmogus, kuris po savo širdimi nešasi kitą gyvybę, eina į Seimo tribūną su įstatymo projektu, kuris paverčia embrioną chemine žaliava laboratorine arba preke. Mano galva, tai du nesuderinami dalykai. […] Ir jei jums tas dorovinis aspektas nesvarbus, tai apie kokį požiūrį į šeimą jūs galite kalbėti?“ – klausė Povilas Urbšys Simono Gentvilo.
Primename, kad Seimas, siekdamas užtikrinti efektyvią šeimos politiką 2017 m. spalį priėmė Šeimos stiprinimo įstatymą, o 2019 m. gruodį – šio įstatymo pataisas, tapusias teisiniu pagrindu Nacionalinei šeimos tarybai įsteigti ir jos veiklai reglamentuoti.
Pagal priimtas nuostatas, Nacionalinė šeimos taryba bus iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Ji taps Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija. Tarp jos pagrindinių uždavinių – palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis ir jų organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius, taip pat dalyvauti formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus.
Taryba bus sudaroma 4 metų kadencijai ir veiks pagal Seimo patvirtintus Nacionalinės šeimos tarybos nuostatus. Ją sudarys 15 narių iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.
Įstatyme taip pat reglamentuoti Nacionalinės šeimos tarybos pirmininko įgaliojimai, jo skyrimo bei atleidimo pagrindai, nustatyti reikalavimai tarybos nariams, išsamiau apibrėžti Tarybos uždaviniai, funkcijos, teisės, Tarybos posėdžių organizavimo ir sprendimų priėmimo sąlygos.
Tarybos nariu galės būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį ir (ar) ne trumpesnę kaip 5 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) šeimas vienijančiose ar su šeimomis dirbančiose nevyriausybinėse organizacijose patirtį asmuo.
Taryba atliks numatomo teisinio reguliavimo poveikio šeimai vertinimą ir teisės aktuose numatytą teisinio reguliavimo stebėseną, analizuos ir vertins programų ir priemonių, skirtų šeimai palankiai aplinkai kurti, įgyvendinimą. Kasmet ji parengs ir Seimui pateiks pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo padėtį.