Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą
Visi pasaulio kraštai, sveikinkit Dievą,
apie jo vardo didybę giedokit,
iškilmingai teikit jam šlovę.
Jūs Dievui kartokit:
„O, kokie tavo darbai stebuklingi! –
Tesilenkia, tegieda tau visa žemė,
tegarsina tavąjį vardą.
Eikit ir žvelkit į Dievo darbus:
kiek nuostabiausių dalykų žmonėms jis padarė! –
Sausuma pavertė jūrą,
pervedė pėsčius per upę:
žavėtis juo turim!
Per amžius galingai jis viešpatauja. –
Ateikit visi, kurie gerbiate Dievą,
pasiklausykit: aš jums apsakysiu,
kokių didingų dalykų man jis padarė.
Dievui šlovė! Jis mano maldos neatstūmė,
buvo man maloningas (Ps 65, 1–7. 16. 20).
Savo kūne nešioju Jėzaus tarnystės žymes
Broliai! Aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš – pasauliui. Juk nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet vien tik naujas kūrinys.
Visiems, kurie laikysis šios taisyklės, teateinie jiems ramybė ir pasigailėjimas; taip pat ir Dievo Izraeliui!
O nuo šiol tegu niekas manęs nebevargina, nes aš savo kūne nešioju Jėzaus tarnystės žymes.
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūnie, broliai, su jūsų dvasia! Amen. (Gal 6, 14–18)
Jūsų ramybė nužengs ant tų namų
Anuomet Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’
[O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę tarkite: ‘Mes jums nukratome netgi jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau čia!’ Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui. Septyniasdešimt du mokiniai sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“.
O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“.] (Lk 10, 1–12. 17–20)
Viešpatie Dieve, duok mums, kasdienos rūpesčiams ar nerimui dėl ateities užslėgus, visuomet gręžtis į Tave, tikrosios ramybės Davėją, ir prieš jokius sunkumus ar išbandymus nenusilenkti, rankų nenuleisti. Abejonių valandą prisiminkime ir pal. Jurgį Matulaitį, ne vieną taip padrąsinusį: ,,Jei tik tikrai visa ko būsi išsižadėjęs ir viską būsi dėl Dievo palikęs, ką žmonės galės tau padaryti? Dievo tau neatims, dangaus prieš tave neuždarys, į pragarą tavęs nenuvarys, jei pats ten nenorėsi eiti. Net nuo žemės tavęs nenustums“.
Melskimės asmeniškai ir/ar bendruomenėje ir už Lietuvą Tiesoje – duok, kad ir mes kartu su keliaujančia Kristaus Bažnyčia taptume tikrosios ramybės nešėjai – krikščioniškos vilties skleidėjai ir liudytojai, besimeldžiantys, kaip Jėzus kad išmokė: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mt 6, 10). Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį ir Išganytoją. Amen.
Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui: kur ieškoti ramybės