Sausio 22–23 dienomis Lietuvos Respublikos Seimas renkasi į neeilinę sesiją, kurioje antrą kartą bus balsuojama dėl Konstitucijos keitimo įstatymo projekto. Juo numatoma suteikti galimybę šių metų Prezidento rinkimuose kandidatuoti per apkaltą jau kartą iš prezidentų nušalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkui Rolandui Paksui.
Neeilinėje sesijoje taip pat bus svarstomos Azartinių lošimų įstatymo pataisos. Įstatymo pakeitimo projektą teikia Vytautas Gapšys, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas ir kiti Seimo nariai. Pataisomis siūloma stiprinti internetinių azartinių lošimų kontrolę ir tuo pat metu gerokai padidinti B kategorijos lošimų automatų skaičių – įrengti juos dar 25 savivaldybėse ir leisti pavienius lošimo aparatus statyti kavinėse, restoranuose ir kitose viešose vietose.
Šį projektą bei jį lydinčių teisės aktų paketą parengė Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė, į kurią buvo įtraukti įvairių valstybinių institucijų bei asociacijų, vienijančių lošimų organizatorius, atstovai. Vieni aktyviausių šių pataisų iniciatorių – riboto išlošimo (B kategorijos) automatų sektorių atstovaujanti Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (toliau – NLŽVA) ir įmonės „Tête-à-Tête“, turinčios Lietuvoje 58 lošimo automatų salonus, vadovas Samoilas Kacas.
Kodėl Seimas neeilinėje sesijoje svarstys būtent Azartinių lošimų įstatymą? Kodėl šio įstatymo pataisų taip staiga prireikė? Ką jos iš tiesų reiškia? Su tokiais klausimais pilietinis Tiesos.lt portalas kreipėsi į Seimo narį Naglį Puteikį.
Naglis Puteikis taip paaiškino ypatingo valdžios rūpesčio sulaukusią iniciatyvą:
„Verslininkas Samoilas Kacas, inicijavęs Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir jas pristatęs Audito komitete, tvirtino, kad net dvidešimt penkiose Lietuvos savivaldybėse dar nėra nė vieno lošimo aparato, todėl jis ir siūlo įrengti 3500 naujų B kategorijos lošimo automatų visoje šalyje. Priėmus pataisas, tie lošimo automatai, lyg „Coca-cola“ aparatai, galėtų atsirasti bet kurioje kavinėje, geležinkelio ar autobusų stotyje. Dabar lošimo aparatų negalima statyti bet kur.
Kas galėtų paneigti, kad toks ir yra pagrindinis siūlomų Azartinių lošimų įstatymo pataisų tikslas? Neva siekiama reglamentuoti lošimus internete, bet kartu suteikiamas leidimas naujoms lošimų vietoms kurti, ypač Lietuvos provincijoje – nedideliuose miesteliuose. Skandinavų tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių tampa priklausomi nuo šių lošimo aparatų jau per 7–17 dienų. Todėl skandinavai nacionalizavo lošimo aparatų verslą, smarkiai apribojo žaidimo automatų skaičių, išlošimo galimybes, įrengė prie jų stebėjimo kameras.
Lietuva jau dabar turi daug problemų su azartiniais lošimais ir nuo jų priklausomais žmonėmis. Dar padidinus lošimo automatų skaičių – įrengus 3500 naujų lošimo vietų visuose Lietuvos miesteliuose, priklausomų žmonių skaičius išaugs pagal geometrinę progresiją. Tai paveiks ne tik lošiančių žmonių, bet ir jų artimųjų likimus.
Prisiminkime ne taip seniai buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės pastangomis priimtą potvarkį, kuriuo buvo pakeistos lombardų veiklos organizavimo taisyklės: provincijos lombardams leista dirbti kiaurą naktį, o savivaldybių taryboms uždrausta šią tvarką keisti (apie tai daugiau ČIA). Taigi valdžia siūlo provincijos žmonėms ne verslo, švietimo, kultūros gaivinimo programas, bet per naktį veikiančius lombardus ir lošimo automatus.
Labai gaila, kad Tėvynės sąjungos vadovai Andrius Kubilius, Irena Degutienė ir Jurgis Razma pritarė Samoilo Kaco iniciatyvai. Į darbo grupę buvo pakviesti visų Seimo frakcijų atstovai. Pasitelkus alkoholio liberalizavimo lobistų patirtį, buvo pasamdytas advokatas. Jis aplankė visas frakcijas, o šios delegavo savo atstovus į įstatymo pataisas rengiančią darbo grupę. Buvo pasitelkta ir Rolando Pakso apkaltos korta. Kai kuriems „tvarkiečiams“ šio projekto iniciatoriai yra užsiminę: jeigu nebus pritarta Azartinių lošimų įstatymo pataisoms, jų šalininkai neleis R. Paksui kandidatuoti šių metų Prezidento rinkimuose. Taigi įstatymui priimti gerai pasiruošta. O I. Degutienės siūlymas lošimo vietose įrengti vaizdo kameras yra tradicinis akių dūmimas prieš neskaidrų sprendimą.“
Tiesos.lt primena, kad Valstybinė lošimų priežiūros komisija jau anksčiau yra neigiamai įvertinusi iniciatyvą įteisinti lošimo automatus kavinėse, restoranuose, stotyse. Komisijos pareiškime rašoma:
„NLŽVA (Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos) teigimu, sudarius palankesnes sąlygas B kategorijos lošimų automatų sektoriui ir leidus eksploatuoti pavienius riboto laimėjimo lošimo automatus kavinėse, restoranuose, sumažėtų nelegaliai organizuojamų lošimų automatais, žmonės turėtų daugiau galimybių rinktis mažiau grėsmingą lošimų rūšį. Labai abejotinas teiginys, kad „daugiau galimybių rinktis“ mažina prasilošimo ar pripratimo prie lošimų grėsmę, nes žmogui suteikus „daugiau galimybių“, jis „daugiau galimybių“ turės viskam – tiek palošti, tiek prasilošti, tiek priprasti, kas visuomet veda prie didesnių finansinių, psichologinių, socialinių problemų. Galimybė lošti nedidelėmis sumomis ypač traukia nepilnamečius. O prasilošiama ne tik kazino, bet ir lošimo automatų salonuose. […] NLŽVA, tendencingai pateikdama užsienio šalių praktiką ir statistiką, teigia, kad daugelyje Europos šalių prioritetai teikiami ribotų išlošimų įrangai, esą jos eksploatavimas visokeriopai skatinamas. Tačiau kartu nutylima, kad, pavyzdžiui, pavienius lošimo automatus eksploatuoti draudžia tokios šalys, kaip Kipras, Prancūzija, Graikija, Liuksemburgas, Portugalija, nuo 2007 m. sausio 1 d. – Latvija. Kitos šalys, kurios leidžia eksploatuoti pavienius automatus, nustačiusios griežtus reikalavimus tokią veiklą organizuojančioms bendrovėms. Pvz., Austrijoje draudžiama organizuoti pavienius lošimus, išskyrus 3 regionus (Viena, Styria ir Corintia). Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Maltoje taikoma trigubo saugumo licencijavimo schema, išduodamos licencijos dažniausiai yra terminuotos. Danijoje leidžiama su tam tikrais apribojimais (tik tose vietose, kur prekiaujama alkoholiu, daugiausia leidžiama įrengti 3 automatus, leidimas išduodamas ne ilgiau kaip 5 metams), o 1 proc. nuo pelno pervedamas ludomanijai gydyti (2/3) ir ludomanijos tyrimams (1/3). Suomijoje licencija išduodama 5 metams, Belgijoje – 5–9 metams. Nuo 2002 m. lošimus pavieniais automatais uždraudė Graikija, nes pastebėjo, kad prarandama rinkos kontrolė, daugėja nelegalų. Lenkijoje taikomi apribojimai pagal gyventojų skaičių – jei vietovėje yra mažiau negu 50 000 gyventojų, automatų salonų steigti neleidžiama. Iki 2001 m. Slovėnijoje taip pat buvo leista eksploatuoti pavienius lošimo automatus kavinėse, baruose, tačiau nuo 2001 m. lošimus automatais leidžiama organizuoti tik kazino ir automatų salonuose.“
Taigi, negalėdamas kompensuoti pensijų, Seimas neeilinėje sesijoje žada lietuviams pasiūlyti 3500 naujų lošimo automatų.