Jūsų dėmesiui siūlome agentūros „The Associated Press“ (AP) žurnalisto Michael Tarm
parengtą interviu su buvusia teisininke ir Seimo nare Neringa Venskiene, šiuo metu laukiančia JAV oficialių tarnybų sprendimo dėl jos ekstradicijos Lietuvos prašymu.
Šį interviu jau paskelbė ir „The New York Times“ (JAV), „Daily Mail“ (Jungtinė Karalystė).
Michael Tarm | „The Associated Press“ |
Čikaga (AP). Buvusi Lietuvos teisėja ir parlamentarė, savo gimtosios šalies prašymu sulaikyta Čikagoje, baiminasi mirties, kuri jai grėstų, jei kartais būtų išduota Lietuvai, kur ji padėjusi atskleisti įtakingų pedofilų tinklą – tai ji prisipažino agentūrai „The Associated Press“ per savo pirmąjį interviu nuo tada, kai tapo pabėgėle.
Jei Donaldo Tumpo administracija neįsikiš, 47-erių metų Neringa Venckienė gali būti grąžinta namo jau artimiausiomis savaitėmis.
„Aš nebenoriu grįžti į Lietuvą“, – savo istoriją AP ji papasakojo telefonu iš kalėjimo, pridurdama, jog ketinanti tapti JAV piliete.
Neįtikėtina istorija apie tai, kaip Neringa Venckienė, kadaise kylanti Lietuvos teismų sistemos žvaigždė, atsidūrė viename iš federalinių kalėjimų Čikagos centre, prasidėjo prieš dešimtmetį. Ši daugelį metų kausčiusi dėmesį ir vis dar kelianti kartėlį drama suskaldė ir tautą, gyvenančią prie Baltijos jūros.
Tai pasakojimas ir apie nužudytą kolegą teisėją, apkaltintą jos 4 metų dukterėčios prievartavimu, ir apie Venckienės brolio, kuris jį apkaltino ir pats buvo įtartas jo nužudymu, mirtį, ir apie Venckienės, tapusios naujos antipedofilinės partijos, pavadintos jos mirusio brolio vardu, vadove, išrinkimą į parlamentą.
2013 m. pasitraukusi iš Lietuvos Venckienė gyveno Čikagos priemiestyje Crystal Lake su savo paaugliu sūnumi Karoliu. Iš pradžių dirbo slaugos namų pagalbininke, vėliau – gėlininke. Ji turėjo dokumentus, leidžiančius jai legaliai gyventi ir dirbti JAV, tačiau sužinojusi, kad Amerikos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į Lietuvos jai mestus kaltinimus, ieško, kaip ją suimti, šių metų vasario 13-ąją ji pati parodė iniciatyvą.
Kathleen Miller, Venckienės draugė iš Crystal Lake, Venckienę apibūdina kaip ryškią ir kilnią asmenybę. Per bendrus pietus ar kartu apsipirkinėjant ji dažnai pasakodavosi apie išbandymus, užklupusius ją Lietuvoje.
„Visa mūsų šeima ją myli, – sakė Milleris. – Tai kad ją areštavo, mums buvo didelis šokas“.
Metropoliteno pataisų centre, kuriame paprastai laikomi įtariamieji narkotikų ir ginklų nusikaltimais, Venckienė kiekvieną dieną vieną valandą aikštelėje, įrengtoje 26-ame kalėjimo aukšte, žaidžia krepšinį, be to, meldžiasi ir daug skaito, sakė ji. Neseniai ji perskaičiusi „Anne Frank dienoraštį“, parašytą žydų merginos, kol slėpėsi nacių okupuotame Amsterdame.
Holivudo sukurtas JAV kalėjimų įvaizdis iš pradžių jai kėlęs nerimą, sakė ji, bet nei kaliniai, nei apsaugininkai nesielgė netinkamai.
„Tai geriau nei tai, ką mačiau kino filmuose, – sakė ji. – Aš nenoriu sėdėti kalėjime už nusikaltimus, kurių nepadariau. Bet tai nėra taip blogai“.
Lietuva arešto orderį išdavė 2015 m. Kodėl ji buvo areštuota tik po trejų metų, Amerikos valdžios institucijos jai nepasakė.
Venckienė įsitikinusi: jei bus išduota, ji taps taikiniu politikoje įsitvirtinusių pedofilų – ir dėl to, kad ji išviešino jų tinklą, ir dėl 2012 m. rinkimų, kai jos vedama partija laimėjo septynias vietas Parlamente.
„Kitos priežasties susigrąžinti mane jie neturi, tik vieną – kad nužudytų“, – pabrėžė Venckienė.
Į kai kuriuos klausimus ji atsakė ir elektroniniu paštu.
Lietuvoje, savo nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos atkūrusioje 1991 m., o dabar priklausančioje NATO ir Europos Sąjungai, tokių žudynių nebūta. Paklausta apie Venckienės saugumo problemas, Lietuvos prokurorų atstovė Rita Stundienė sakė, kad paliks kitiems „įvertinti jos teiginius“.
Ekstradicijos dokumentai pabrėžia tik keletą kaltinimų, tarp jų ir įtariamų pedofilų persekiojimą, kuriuo užsiėmė neva Venckienės suburta stebėjimo grupė, ir nepaklusimas nurodymui perduoti dukterėčios globą. Jos advokatai spėja, kad ją išdavus, jai ir vėl bus mesta daugybė kaltinimų, įskaitant ir nepagarbą mirusiesiems.
Tarp mirusiųjų, kuriems ji galimai neparodžiusi tinkamos pagarbos, yra ir teisėjas Jonas Furmanavičius – jos kolega iš to paties Kauno apygardos teismo, kur dirbo ir Venckienė.
Remdamiesi 2009 m. vaizdo įrašu, kuriame mergaitė apibūdino keletą vyrų, ją išnaudojusių, ji ir jos brolis Drąsius Kedys teigė, kad vienas iš jų – teisėjas Furmanavičius, galimai išnaudojęs keturmetę. Mergaitės motiną, savo buvusią merginą, Kedys irgi kaltino prisidėjus. [Lietuvos – red. past.] Pareigūnai teigia, kad turimi įrodymai nepagrindė nei šių kaltinimų, nei teiginių apie pedofilų tinklą.
2009 m. spalio 5 d. teisėjas buvo nušautas netoli savo namų. Po kelių valandų buvo nužudyta ir mergaitės motinos sesuo. Įtarimai krito ant Kedžio, kuris tądien dingo, o po šešių mėnesių buvo rastas negyvas. Mirties priežastimi tyrėjai nurodė alkoholio vartojimą. Tačiau Venckienė sako, kad kažkas padarė viską, kad jis būtų apkaltintas žmogžudystėmis, o paskui ir pats nužudytas.
Praėjus keliems mėnesiams po Kedžio mirties mirė dar vienas jo apkaltintas žmogus – nukritęs nuo visureigės transporto priemonės į seklų vandens telkinį. Tyrėjai nusprendę, kad jis prigėrė.
Vieniems lietuviams Kedys yra didvyris, sergėtojas. Daug ir tokių, kurie įsitikinę, jog kilus ginčui su buvusia mergina dėl dukters globos jis pats ir sufabrikavęs kaltinimus seksualiniu išnaudojimu. Dar treti svarsto, kodėl tuomet Kedys kerštavo, jei žinojo, jog šie kaltinimai yra netiesa.
Teisinis spaudimas Venckienei išaugo po 2012 m. gegužės 17 d., kai 250 policijos pareigūnų įsiveržė į jos tėvų namus, kur ji tuo metu glaudėsi, kad priverstų ją įvykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitės globą mamai. Jie prasiyrė per Venckienės rėmėjų minią ir išsinešė mergaitę, nors ši ir šaukė norinti likti ten, kur yra.
Venckienės sūnus, dabar 18 metų jaunuolis, studijuojantis teisę ir istoriją Ilinojaus koledže, papasakojo, kaip jie 2013 m. išvykę į Vokietiją ir išskridę į Čikagą – motina apsisprendė bėgti iš Lietuvos gavusi keletą grasinimų mirtimi. Pasak jo, grasinimai atrodę įtikinami, nes „žmonės, susiję su šia byla, mirė ir kairėje, ir dešinėje“.
JAV valdžios institucijos teigia, kad sutartis su Lietuva įpareigoja juos išduoti Venckienę. Jiems pavyko įtikinti teismą palikti ją kalėjime pareiškus, kad ji ir vėl galėtų pabėgti „sudarydama keblumų Jungtinėms Amerikos Valstijoms vykdyti savo užsienio politiką“.
Jos advokatai teigė, kad pagal JAV įstatymus Lietuvos jai mesti kaltinimai, tokie kaip šmeižimas, tėra arba civilinės teisės objektas, arba baudžiamosios, tad ir jokio pagrindo ją išduoti nėra. Tačiau teisėjas nusprendė, kad ji gali būti išduota.
Venckienė tikisi, kad Valstybės departamentas įžvelgs politinį motyvą – vienintelį, galintį sustabdyti jos ekstradiciją. Bet toks sprendimas reikštų ir kritiką lojaliam JAV sąjungininkui – to amerikiečių pareigūnai gali mažiausiai norėti.
Kreipimąsi į Valstybės departamentą, kuriame prašoma politinio vertinimo, teismas išsiuntė antradienį, ir jis nebuvo sugrąžintas.
Venckienė prisipažino, kad ji dar neskyrė laiko pasiruošti emociškai galimam pralaimėjimui dėl ekstradicijos sustabdymo.
Viename elektroniniame laiške iš kalėjimo AP žurnalistui ji sakė: „Vis dar manau, kad tokioje demokratinėje šalyje kaip JAV aš turėsiu galimybę įrodyti savo nekaltumą“.
Iš anglų kalbos vertė Emilija Želnytė