Nesugebame išsivaduoti iš skurdo gniaužtų

Roberta Tracevičiūtė | „Lietuvos žinios“

Statistika rodo, kad Lietuvoje nepriteklių kenčia daugybė žmonių, o padėtis negerėja net augant ekonomikai. Politikai metai iš metų kalba apie būtinybę įveikti skurdo hidrą, tačiau realiai su ja beveik nekovojama.

Statistikos departamento naujausiais duomenimis, pernai didelį materialinį nepriteklių patyrė daugiau kaip dešimtadalis šalies gyventojų – iš viso apie 390 tūkstančių. Tai ne ką mažiau nei 2015-aisiais. Žmonės dėl lėšų stokos susidūrė bent su keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementų. Dar baisesni skurdo lygio Lietuvoje skaičiai. Eurostato, Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros, skaičiavimai rodo, kad 2015 metais beveik 30 proc. mūsų šalies žmonių gyveno ties skurdo riba, ir tai vienas blogiausių rodiklių Europoje.

Kaime nepritekliaus mažiau

Dideliu materialiniu nepritekliumi laikomi ekonominiai sunkumai, kai namų ūkiai dėl lėšų trūkumo negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, paskolų, kredito įmokų ar nesukrapšto pinigų kelis šimtus eurų siekiančioms nenumatytoms išlaidoms, kai žmonės neturi galimybės nors savaitę atostogų praleisti ne namie, pakankamai šildyti būsto, neišgali bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvų. Prie materialinio nepritekliaus elementų taip pat priskiriamas automobilis, kurio namų ūkis negali įsigyti dėl lėšų stokos.

Statistikos departamentas skelbia, kad pernai 13,8 proc. miestuose ir 13 proc. kaimuose gyvenančių žmonių susidūrė su dideliu nepritekliumi. Sunkiai besiverčiančiųjų skaičius miestuose, palyginti su 2015 metais, beveik nepasikeitė, o tarp gyvenančiųjų kaimiškose vietovėse jis sumažėjo 2 procentais.

Nepriteklių daugiausia kenčia mažesnių miestų gyventojai. Pernai tokių buvo 15,5 procento. Didmiesčiuose su dideliais materialiniais sunkumais 2016-aisiais susidūrė 12,7 proc. žmonių.

Materialinį nepriteklių dažniausiai jautė namų ūkiai, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo, turintis vieną ar daugiau vaikų, ir vieniši žmonės. Rečiausiai nepriteklių patyrė dviejų suaugusiųjų ir vieno vaiko namų ūkiai.

Turtingieji vis turtėja

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Algirdas Sysas mano, kad pagrindinė skurdo ir nepritekliaus priežastis Lietuvoje – netolygus gaunamų pajamų perskirstymas. „Mūsų makroekonominiai rodikliai geri, bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas sparčiausiai augančių ES. Kai realiosios pajamos per darbo užmokestį, socialines išmokas, pensijas daugumai gyventojų nedidėja, pinigai nusėda tik labai mažos grupės žmonių kišenėse, didėja atskirtis ir skurdo lygis. Kadangi ekonomika auga, kainos irgi kyla“, – aiškino jis.

Klausiamas, kodėl nė vienai valdžiai iki šiol nepavyko pasiekti proveržio mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, A. Sysas sakė, kad nesiimama kardinalių reformų mokesčių srityje. Anot jo, daugiausia pajamų Lietuvoje gaunantys asmenys sumoka panašiai tiek pat mokesčių, kiek minimalias pajamas gaunantys gyventojai. „Galime daug kalbėti, bet jei nesiimsime sprendimų, kalbos ir liks tik kalbos. Kai kas gyvens dar turtingiau, o dauguma toliau skurs. Tai – politinio apsisprendimo klausimas. Tačiau kai tik pradedame kalbėti apie socialiai teisingesnį perskirstymą, iš karto pasipila kaltinimai, kad iš vienų norima tiesiog atimti ir duoti kitiems, kad tai siūlo revoliucionieriai, komunistai ir pan. Bet Europa ir gyvena būtent taip – turtingesnis dalijasi su mažiau gaunančiu žmogumi, todėl atskirtis ir skurdo lygis tose šalyse yra mažesnis“, – tvirtino parlamentaras.

Šios valdžios planai mažinti skurdą, A. Syso vertinimu, labai gražūs. Tačiau gali būti, kad iš jų teliks šnipštas. „Norint pajudėti iš mirties taško reikia elementaraus dalyko – valstybiniame sektoriuje padidinti darbo užmokestį. Jis yra įšaldytas jau devyneri metai. Jeigu to nepadarysime, nesikeis ir visos kitos pajamos. Štai čia esminis dalykas. Dabar tik šnekama, o realių pokyčių ir noro jų siekti nematau“, – teigė SRDK pirmininkas.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.