Netikėtas infliacijos šuolis Jungtinėje Karalystėje kelia susirūpinimą prieš Anglijos bankui paskelbiant palūkanų normą

Nepaisant to, kad pastaruoju metu pragyvenimo išlaidos Didžiojoje Britanijoje palaipsniui mažėjo, praėjusį mėnesį jos netikėtai išaugo 10,4 proc. lyginant su praėjusiais metais.

Trečiadienį paskelbus, kad infliacija padidėjo iki 10,4 proc., Jungtinės Karalystės ekonomika patyrė nuosmukį. Tai reiškia, kad panaikintas nuo praėjusių metų spalio, kai infliacija siekė aukščiausią lygį per 41 metų laikotarpį, kas mėnesį laipsniškai vykęs jos mažėjimas.

Sausio mėnesį vartotojų kainų indeksas (VKI) padidėjo 0,3 procentinio punkto, o Nacionalinis statistikos biuras (NSB) šį padidėjimą aiškino „kainų augimu restoranų ir viešbučių, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų bei drabužių ir avalynės skyriuose”.

Kainos Didžiosios Britanijos restoranuose ir kavinėse vasario mėnesį palyginus su praėjusiu vasariu padidėjo 11,4 proc. (sausio mėnesį – 9,4 proc.), o labiausiai išaugo alkoholio kainos.

Tačiau susirūpinimą kelia ir maisto produktų bei nealkoholinių gėrimų infliacija: vasario mėn. kainos palyginti su pernykščiu vasariu, padidėjo 18,2 proc. (sausio mėnesį atitinkamai 16,8 proc.), o tai, kaip teigia NSB, yra „didžiausias metinis augimas per pastaruosius 45 metus” (nuo 1977 m. rugpjūčio mėn.).

Praėjusio mėnesio daržovių trūkumas, dėl kurio kai kuriuose Didžiosios Britanijos prekybos centruose buvo nustatytas salotoms skirtų daržovių, tokių kaip lapinės salotos, pomidorai ir agurkai, normos, taip pat padidino ir drabužių kainas, ypač moteriškų ir vaikiškų.

Apie netikėtą padidėjimą buvo pranešta prieš pat ketvirtadienį Anglijos bankui paskelbiant pranešimą apie galimą palūkanų normų didinimą. Šis rodiklis viršija tiek Anglijos banko prognozę, tiek Sičio ekonomistų prognozes, kurios pranašavo, kad vasario mėn. infliacijos lygis pirmą kartą nuo praėjusių metų rugpjūčio mėn. nukris iki vienaženklio skaičiaus – 9,9 proc.

Naujiena pasirodė netinkamu laiku konservatorių ministrui pirmininkui Rišui Sunakui (Rishi Sunak), kuris, praėjus vos kelioms valandoms po naujausios NSB publikacijos, Bendruomenių rūmuose pareiškė: „Mums sekasi. Infliaciją mažiname perpus“. Šis pareiškimas sulaukė daug pašaipų galinėse opozicijos eilėse.

Antradienį Lordų rūmų Ekonomikos reikalų komitetui kancleris Džeremis Hantas (Jeremy Hunt) sakė, kad jis „reguliariai” aptaria infliacijos temą su Anglijos banko vadovu Endriu Beiliu (Andrew Bailey), ir išliko tvirtai įsitikinęs, kad dėl vyriausybės politikos artimiausiais mėnesiais pragyvenimo išlaidų krizė sušvelnės.

„(Infliacija) šiuo metu viršija 10 proc., tai pavojingai didelis rodiklis, todėl turime daryti viską, ką galime, kad ir toliau būtume susitelkę jį mažinti”, – komitetui sakė Hantas.

„Todėl tik (Endriu Beiliui) visada sakau: „Prašau daryti tai, kas, jūsų manymu, yra būtina, nes pagal Anglijos banko įstatymą iš tiesų esate teisiškai įpareigotas tai daryti.”

Ekonomistai tikisi, kad šis šuolis yra anomalija, ir daugelis prognozuoja, kad infliacija netrukus sumažės iki Anglijos centrinio banko nustatytos 2 proc. siekiamybės – tokią prognozę praėjusį mėnesį paskelbtame straipsnyje pateikė Nacionalinio ekonominių ir socialinių tyrimų instituto profesorius Ha Diksonas (Huw Dixon).

Kol kas Didžioji Britanija išlaiko aukščiausią infliacijos lygį tarp turtingiausių pasaulio valstybių, šiek tiek aukštesnį nei Italijos (9,8 proc.) ir Vokietijos (9,3 proc.) bei gerokai aukštesnį nei JAV (6,4 proc.) ir Japonijos (4,2 proc.). Jis taip pat išlieka didesnis nei vasario mėn. euro zonoje užfiksuotas 8,5 proc. rodiklis.

Šaltinis: Remix News