Eglė Samoškaitė | tv3.lt
Lietuvos apsisprendimas pakovoti su Kinija pelno pagiriamąsias užsienio leidinių antraštes ir atrodo efektingai, kaip kokia biblinė Dovydo kova su Galijotu. Bet Lietuvos viduje azarto nėra tiek daug, nes saugumo situacija regione dėl Rusijos ir Baltarusijos veikimo ir taip yra nestabili.
Kinijos įniršis dėl Taivano atstovybės įkūrimo būtent Taivano, o ne Taipėjaus vardu, regis, nebuvo iki galo apgalvotas žingsnis. Bent jau taip mano kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai, prieš Kalėdas dalyvavę frakcijoje vykusioje klausimų-atsakymų serijoje su premjere Ingrida Šimonyte ir užsienio reikalų ministru, partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
Bet visi jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Nedaug kritikos premjerė ir užsienio reikalų ministras sulaukė ir pačioje frakcijoje, nes „pasakysi ką nors griežčiau I. Šimonytei, tai sakys, atsistatydinu“.
Iš kai kurių apklaustų konservatorių politikų nuotaikų galima susidaryti nuomonę, kad dauguma sutinka su parama demokratiniam Taivanui, bet mano, kad šiame kelyje padaryta klaidų. O atsitraukti dabar nebeišeina, nes tokiu atveju būtų pasiųsta žinutė Pekinui, kad šantažas apsimoka.
„Manau, kad visi patyliukais jaučia, kad truputį nepaskaičiavo, gal nereikėjo. Jeigu reikėtų elgtis iš naujo, manau, niekas to nebedarytų“, – sakė vienas konservatorius, konkrečiai kalbėdamas apie Taivano atstovybės pavadinimą.
Mato Manto Adomėno šešėlį
Savo vardo įvardinti nenorėjęs politikas I. Šimonytės ir G. Landsbergio laikyseną frakcijoje atsakant į kolegų klausimus apibūdino taip: „Iš dalies galvas nuleidę“. Pasak jo, parlamentarams buvo papasakota iš esmės tas pats, ką galima rasti spaudoje, tačiau jam buvo akivaizdu, jog Lietuvos pusė nesusiskaičiavo „antrinių efektų“.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.