Naujiena – Vašingtono mieste (JAV) veikianti organizacija „Ponių paslėpsnių teisybė“ (Lady Parts Justice, angl.) siekia apie abortus kalbėti dažnai ir be skrupulų.
Kongresui tebesvarstant Planuotos tėvystės (pagrindinio JAV abortų tiekėjo) prekybą abortuotų kūdikių kūno dalimis, grupė moterų Vašingtone siekia pakeisti viešo kalbėjimo apie abortus toną.
Naujai įsteigtas Niujorke veikiančios organizacijos „Ponių paslėpsnių teisybė“ (PPT) sostinės padalinys rugpjūčio pabaigoje pakvietė į savo pirmąjį renginį, pavadintą „Atvirutės iš putės: atviri ir juokingi pasakojimai apie abortą.“ Šimtams susirinkusių moterų buvo pasiūlyta pasiklausyti „gimdos formos lėlės Junės“ ir devynių moterų, be smerkimo kalbėjusių apie savo aborto patirtis. Pasak vienos organizatorių, „aborto stigma reiškia, kad apie tai nekalbama, kad dėl to gailimasi ir verkiama.“ Vis dėlto ir ji pripažino, kad ir pati po aborto taip pat „nesijuokė bėgiodama gėlėtais laukais.“
Su savo „atvirumu, humoru ir socialiniais tinklais“ PPT atrodo kategoriškai nusiteikusi pamiršti faktą, kad daugumai moterų aborto patirtis neprimena nei „juoko gėlių laukuose“, nei šmaikščių pokalbių su gimdos formos lėle June.
Naujausi tyrimai – tamsus aborto šešėlis
Daugiau nei 40 metų karingosios feministės džiūgauja iškovojusios Amerikos moterims beveik neribotą teisę nutraukti gyvybę iki pat gimimo. Daugeliui amerikiečių ramybės neduoda šio „pasiekimo“ nulemtas negimusių kūdikių žudymas. Negana to naujų tyrimų rezultatai kelia sunkius klausimus net ir tiems, kas yra linkę galvoti vien tik apie moterų gerovę.
Neseniai „Vaiko psichologijos ir psichiatrijos žurnale“ (Journal of Child Psychology and Psychiatry, angl.) publikuota Naujosios Zelandijos Kraistčurčo sveikatos ir vystymosi studija (Christchurch Health and Development Study, angl.) rodo, kad savo kūdikius abortavusios jaunos moterys dažnai suserga rimtais psichologiniais negalavimais. Ištyrę duomenis apie 520 jaunas (iki 25 metų) moteris, mokslininkai paskelbė, kad „[…] su abortu susijusių problemų litanija apima depresiją, nerimą, polinkį į savižudybę, alkoholizmą ir narkomaniją.“
Aborto poveikis moterų psichologiniam pažeidžiamumui neišnyko net statistiškai kontroliuojant respondenčių psichinės sveikatos istoriją ir jų ekonomines bei socialines gyvenimo aplinkybes. Tyrėjai tokį poveikio tvarumą vertina kaip rimtą pagrindą manyti, kad tarp aborto ir psichinių problemų „gali egzistuoti priežastinis ryšys.“ Tolesnė statistinė analizė rodo, kad būtent „abortas lemia padidėjusią psichinės sveikatos sutrikimų riziką“, o ne atvirkščiai: tyrimo rezultatai neleidžia teigti, kad „psichinių sutrikimų turinčios moterys dažniau renkasi aborto procedūrą“.
Kraistčurčo tyrimo autoriai pripažįsta, kad jų rezultatai „prieštarauja“ Amerikos psichologų asociacijos (APA) pozicijai, užtikrinančiai amerikiečius, kad aborto sukeltų psichologinių problemų rizika yra nedidelė. Kraistčurčo tyrimą atlikę mokslininkai pastebi, kad „stiproka APA išvada apie aborto žalos nebuvimą yra grindžiama sąlygiškai mažu tyrimų, turinčių vieną ar daugiau [metodologinių] trūkumų, skaičiumi.“ Išreikšdami skepsį dėl APA garantijų, Kraistčurčo grupės mokslininkai atkreipia dėmesį į jų tyrimo duomenis, rodančius jog „egzistuoja reali galimybė, kad abortas lemia padidėjusią psichinių problemų riziką jaunų moterų tarpe.“
Šaltiniai:
David M. Fergusson, L. John Horwood, and Elizabeth M. Ridder, „Abortion in Young Women and Subsequent Mental Health“, Journal of Child Psychology and Psychiatry, 47 [2006], 16–24.)
MercatorNet
Iš anglų kalbos vertė Ingrida Vobolevičienė