Šalį valdo diktatorius – populiacijai jis „nutinka“, kaip kruša, liūtis arba giedras oras: patinka/nepatinka, bet toks yra, jo darbas – mus valdyti, kaip lietaus „darbas“ – lyti.
O tada „nutinka“ riaušės – populiacijai atsiveria pasirinkimo laisvė: sudalyvauti statistais nežinomų režisierių spektaklyje, tarti „Vivat!“ naujam „gamtos reiškiniui“, arba patupėti namie.
Taip darbą „mus valdyti“ perima gyvis, vadinamas demokratija. Šeriamas panašiai kaip ir diktatorius: dainomis „Ačiū tau už laisvę, laimę ir Tėvynę, tik Tavimi kvėpuojame, tik per Tave mes galime!“