Yra trumpa F.Kafkos istorija „Beldimas į vartus“ (1917 m.): atsitiktinis bilstelėjimas (o gal net ne bilstelėjimas, gal tik ketinimas) praeinant į kažkieno vartus – regis, jokiu įstatymu nedraudžiamas, nebaudžiamas ir niekam jokios žalos nepadaręs veiksmas – visuotiniu aplinkinių ir įsikišusių valdžios atstovų vertinimu, pasirodo esąs priežastimi teisėtai įkalinti herojų neribotam laikui. Jis – vienintelis, kuriam atrodo, kad to tiesiog negali būti – ir greitai atrodyti liaunasi.
Ne todėl, kad demokratijos, teisės ir įstatymo viršenybės tame pasaulyje nėra – todėl, kad kaip tik šitai ten YRA.
P.S. Dar apie demokratiją: jokio monarcho ar diktatoriaus valdiniai nemano, kad viskas aplink vyksta jų valia, įgaliojimu ir paliepimu – ir jie teisūs; demokratijos valdiniai, tačiau, mano kaip tik taip – ir jie teisūs tiek, kiek teisus žmogelis, kuris, įmetęs kieme į balą akmenuką, patiki padėjęs rūmams sostinėje pamatus arba demontavęs geležinkelį.