Delfi.lt
#MeToo įgauna pagreitį: „Taip, tą pirmąjį kartą buvo smalsu, buvau tokia girta, kad, matyt, būčiau sutikusi su daug kuo. Deja, vėliau reikėjo tai daryti ir blaiviai, buvo šlykštu. J. G. rašydavo SMS: „Ateik“. Kodėl eidavau? Bijodavau, be galo bijojau prarasti įsivaizduojamą viršenybę prieš kitus studentus, juk gaudavau gerus pažymius, mane „išgelbėdavo“, pasakęs, ką ir kaip tapyti (tuo metu man taip atrodė). Be to, man argumentuotai pasakojo, kodėl kiti dėstytojai blogi, neverta jų rinktis kaip vadovo, kodėl kitų studentų darbai blogi. Taigi tai tęsėsi. […]“ Ir t. t., ir pan. Aplink specialiai anoniminiams įskundimams sukurtą tinklapį liejasi piktdžiuga ir ovacijos: kokios drąsuolės, kokie seni ištvirkę niekšai, kokie siaubai dedasi po VDA stogu!
Palaukite. Jis (pasak nukentėjusios) naudojo fizinę prievartą? Ne. Grasino ja arba institucinėmis sankcijomis? Ne. Šantažavo? Ne.
Kaip nors privertė, nors mergina aiškiai priešinosi? Ne. Nugirdė per prievartą? Ne. Išsiblaiviusi kitaip elgtis nutarė? Ne. Leido suprasti, kad jis to nori – ir ji leido suprasti, kad ne prieš. Bijojo? Dabar sako, kad taip. Ko tiksliai? Smurto, persekiojimo, akademinių skolų? Ne.
„Prarasti įsivaizduotą viršenybę prieš kitus studentus“. Ir kad gal nebepasakys, kaip ir ką tapyti. Ne jis taip sako – ji taip sako. Kaip niekur nieko, be nuovokos, kad tokius niuansus kaltinant (idant apkaltintasis išties atrodytų kaltas, o ji – auka) derėtų nuo viešumos nuslėpti.
Norima įtakos, globos, „užnugario“ darant būsimą karjerą, išskirtinių konsultacijų, nepelnyto prestižo bendrakursių akyse, taip pat patepti nuosavą savimeilę – ir sutinkama (elementarūs abipusiškai naudingi mainai: aš – tau, tu – man).
Ak, tiesa, yra toks dalykas kaip žalia jaunystė ir negebėjimas atsispirti autoritetui. Žalia žalia – beveik vaikystė.
Aštuoniolikos ar dvidešimt dviejų mažutė mergytė gali tuoktis, prasimanyti vaikų, skirtis, balsuoti, įsidarbinti, atsidaryti sąskaitą banke, pirkti/parduoti nuosavybę, rinktis arba mesti profesiją, gyventi atskirai nuo tėvų, emigruoti, tačiau nuspręsti ar sutinka leistis į erotines transakcijas įgali nėra. Jai tik atrodo, kad sutinka. Praeis keliolika metų – ir susivoks, kad IŠ TIKRŲJŲ GAL nesutiko. (Jei taip, tai gal įstatymais pakelti pilnametystės ribą iki trisdešimt penkerių, o gal – penkiasdešimties? Arba uždrausti studijuoti ten, kur dėsto autoritetingi suaugusieji? Arba lankytis viešose vietose vienoms, be apsaugos?) Nes autoritetas svaigina. Autoritetas paralyžiuoja valią (jei tokios esama). Aiman, sutikau (bet ne tikrai sutikau, o tik nepajėgiau nesutikti), NES jis toks įžymus, protingas, išsilavinęs, įtakingas, puikiai tapo, nuostabiai groja, visų mėgstamas, gražus kaip dievas, aukštą postą užima, vyresnis, turtingas!..
Mano sutikimas būtų neprievartinis ir tikras tik tuo atveju, jeigu niekuo tokiu jis nepasižymėtų, jokiu parametru neimponuotų ir nedarytų jokio įspūdžio, ar ne? Tegul visi žino savo socialinę vietą ir jos neperžengia: bet koks erotinis kontaktas (ar užuomina į jo galimybę) tarp skirtingą statusą turinčių arba pedagoginiu santykiu susijusių asmenų, pagal šią logiką, tampa smurtu ir prievarta.
Praėjo kelios dienos, ir įvykiai išsiplėtojo dar įspūdingiau. Dabar jau kliūva ne kad priekabiavo, o kad alų gėrė, per arti priėjo užsiėmimo metu auditorijoje (anonimiškai paviešintas ir toks nusikaltimas: priėjo arčiau, dar arčiau – už manęs tik langas, vos pro jį neiššokau!), per ilgai žiūrėjo, arba visai nežiūrėjo, įžeidė ar gniuždančiai sukritikavo darbus (atkreiptinas dėmesys, jog vienas geriausių Lietuvos tapytojų yra neabejotinai tarp tų, kurie apie tokius dalykus geba kompetentingai, jei ir nebūtinai visada teisingai, spręsti, tuo tarpu pasipiktinusios mamos, politikai, aktyvistai ir žurnalistės – veikiausiai ne).
Na, arba šiaip nemalonus tipas: kažkam negražus, kažkam balsas nemalonus. Ne tik šitas, bet dar ir kitas, ir trečias, ir?.. Gal – „visi jie tokie“? Bet apkaltintieji – talentingi menininkai. Ha-ha-ha! – atsako #MeToo choras. Koks dar talentas, kokie tamsuoliai rimtais veidais vartoja tokį žodį?
Manote, kad „talentas“ leidžia rodyti blogą pavyzdį jaunimui nesveika gyvensena? O gal – vėluoti į paskaitas? O gal – tarti, kad nesi reikalingas lapelio su instrukcija, kurioje detaliai parašyta, kas gražu, o kas negražu, kas galima, o kas negalima?!
Straipsnio tęsinį skaitykite Delfi.lt portale ČIA.