DELFI.lt
Šį mėnesį atsikūrė Atviros Lietuvos fondas (ALF). Po devynerių metų pertraukos, kuomet atrodė, kad jis nebereikalingas: Lietuva jau įsisavino „atvirumo“ pamokas ir toliau sėkmingai judės neberamstoma, pati. Kas atsitiko? Argi nebejuda?
Atidarymo kalboje BNS spaudos konferencijoje (prof. Justinas Žilinskas) girdisi kvazi-apokaliptinė panika, droviai pridengta kažkuo permatomu: „[…] nesinori šio laikmečio vadinti „krize“ […]“. Gal ir nesinori, bet jau pavadinome. Patys: „Ir kai uždarumas ar dirbtinė vienovė [cituoju] pagal vieną kurpalių yra siūloma kaip išeitis – aišku, kad laikas veikti. Veikti ramiai ir dalykiškai. Veikti visomis priemonėmis: telkiant nevyriausybinį sektorių, imantis konceptualios problemų analizės, siūlant alternatyvas pigių ir primityvių sprendimų receptams, pagrindžiant ir parodant, kad atviros ir darnios visuomenės – klestinčios visuomenės“.
T.y. būtina skubiai gelbėti Lietuvą nuo „dirbtinės vienovės“ (Kokios tiksliai? Kur ji? Kas tokie ją reklamuoja ar reprezentuoja?) kryptingomis pastangomis pagaminant jai natūralią įvairovę (glaudžiai kartu su ilgamečiu realaus to „įvairovės“ turinio priešu portalu bernardinai.lt, beje). „Stiprinti visuomenės atsparumą“ – sakoma kitame atidarymo komunikate. Atsparumą kam? Socialinei nelygybei, nepasitikėjimui valstybės institucijomis, korupcijai, nepotizmui, medijų neraštingumui. Tai grėsmės, kurioms dera atsispirti. Labai raštingai sakoma: bėda juk, kad „nepasitikima valdžia“, o ne kad ta valdžia gal neverta pasitikėjimo – argi kritiška, analitiška bei raštinga visuomenė neturėtų tikėti viskuo, ką perskaito medijose, viskuo, ką kalba politikai? Argi šis nepatiklumas – ne sovietinis rudimentas? O taip pat (!) gelbėti nuo galimo fiurerio (Kur jis? Kas jis?), nes „prie fiurerio“ juk nepaklestėsi, o klestėti tai norisi: „Turbūt niekas neįvardytų nei vienos Europos valstybės, kuri klestėjimą pasiekė 20 ar 30 metų vedama vieno „lyderio“, buvo „sutvarkyta“ tvirtos rankos, tai rankai nepridarius papildomų rūpesčių kaimynams ir pasauliui“ (aukščiau minėtasis prof. J.Žilinskas). Vis atvirėjame-įvairėjame, vis klestime – kol užsidaro Eliziejaus laukai. Dar daugiau atvirumo – apsaugok mus, JHVH (sapienti sat), nuo fiurerio, dievaž!
Straipsnio tęsinį skaitykite portale DELFI.lt.