Ir pasipiktino teisioji visuomenė pirmąja ponia, kuri pasakė baisų dalyką: esą moterys yra ta priežastis, dėl kurios žlunga mūsų švietimo sistema, apskritai jų vieta kažkur tarp lopšio, lovos ir viryklės ir t.t., ir pan.
Ok, nežinau (jūs irgi nežinote), ką ji dar pagalvojo ar pasapnavo, bet pasakė tiksliai štai ką: „Jei turime sistemą, kurioje problemos nėra analizuojamos, nėra ieškomi realių problemų sprendimai, […] o į sistemą įsijungia moteris, ar ji gali pakeisti ateitį? Duosiu paprastą pavyzdį – mūsų švietimo sistema. Yra dažnai kartojamas stereotipas, kad jei padidinsime moterų skaičių kažkurioje srityje, automatiškai tos srities rodikliai pagerės. Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų, bet jei pažiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn. […] Švietimo sistema nesuteikia jaunuoliui žinių, neišmoko jų taikyti. Tuo tarpu patyčių kreivė kyla aukštyn“.
Mokantys skaityti literatūros magistrai, kultūrspaudės redaktorės, politikos mokslų profesoriai ir visi kiti protingi asmenys – dėmesio: kur tiksliai šiame pasaže glūdi minėtosios baisybės ir kas išvis su juo (išskyrus šiokią tokią rišlumo stoką) blogai? Jūs manote priešingai – kad moterys yra tokie ypatingi individai, jog vos pasirodžiusios kuriame nors sektoriuje ima ir savimi jo rodiklius kokybiškai pagerina, NES moterys? Kad sakyti, jog ryšio tarp lyties ir mokslinės, meninės ar bet kokios kitos (išskyrus specifinę reprodukcinę) veiklos atlikimo gebėjimų NĖRA, yra ne feministiška, bet, atvirkščiai, antifeministiška? Kad sakyti „moterys savaime nepagerins [vien todėl, kad moterys]“ lygu sakyti „tai moterys kaltos, kad blogai, tai jos tą kokybę ir numušė, ir ne dėl individualių savo savybių, bet KAD moterys“? Jums viskas gerai su logika? (Kaip su tuo retu daiktu, kuris senoviškai intelektiniu sąžiningumu vadinamas, iš mandagumo netgi neklausiu…)
Dar vienas momentas: pasakė kažką „ne taip“ pirmoji ponia – aiman, nacionalinė katastrofa, kądabardaryt?? Nagi nieko. Ji ką – Gyvoji Konstitucija, kurios žodis – įstatymas ar bent moralinis įpareigojimas? Tautos personifikacija? Pati Lietuva su dalykiniu kostiumėliu? Gal visa šalis sulaikiusi kvapą laukia dievų apreiškimo iš jos burnos? Gal pusė milijono mažų mergaičių ir berniukų tiki tik ja ir darys viską, kaip ji sako? Ne? Tai kas jums, aliarmistės, yra? Vienintelės, kam jos pozicija tariamai mirtinai svarbi – tik jūs, ir tai jūs skundžiatės, kad ji esą per daug vietos „visuomenės“ sąmonėje užima?