Nida Vasiliauskaitė. Kaltumo prezumpcija

DELFI.lt

Vieną rytą viena mergina savo „Feisbuko“ paskyroje užrašo: „Jis [ta įžymybė] mane apvogė“.

Ir atsisako detalizuoti, nes tai pernelyg intymu, pernelyg skausminga. Pavogė kur, kaip, kada, ką? Gal rašiklį, supainiojęs su savu? Gal šalikėlį tyčia, fetišizavimo tikslais, idant galėtų slapčiomis pasidžiaugti? O gal milijoninį tėvų palikimą, suklastojęs testamentą? Skirtumo nebelieka, visi šie veiksmai tampa lygūs, ko pasekmė – trivializavimas, nureikšminimas tikro didelio nusikaltimo (palikimo vagystės) ir žiauri bausmė už rašiklį. Kaltas ir viskas. Arba „tegul įrodo“ priešingai, apsuptas rėkiančios minios („Laikykit vagį!“).

„Taip negalima, yra nekaltumo prezumpcija“, – pasakytų bet kas ir būtų teisus. Pati teisė taip pasakytų. Tačiau kai kurie nusikaltimai ėmė tapti nusikaltimesniais už kitus, o jais įtariamieji – žmonėmis, kuriems ši prezumpcija negalioja.

Dar tiksliau: atsiranda rūšis nusikaltimo, kaltinimas, kuris automatiškai sunaikina jūsų socialinę egzistenciją, nepriklausomai nuo pagrįstumo, o jūsų bandymas gintis automatiškai tampa dar vienu nusikaltimu – „aukos kaltinimu“ (kuriam prilyginamas sakymas „Palaukite, viskas buvo visai ne taip!“ arba „Palaukite, kol kas dar neaišku, kaip ten iš tiesų buvo, ar apskritai esama aukos“).

Su potekste: „tau trūksta empatijos“ (geriausiu atveju) arba „matyt, pats toks“ (blogesniu). Kaltinimas „apkaltinus auką“ – juk pats baisiausias, po tokio belieka užsičiaupti – užčiaupimui jis ir naudojamas.

Profesionali teisininkė, Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) vadovė Birutė Sabatauskaitė dėsto šią naują doktriną tarsi paprasčiausią dalyką: „Seksualinis priekabiavimas yra viena iš diskriminacijos formų, apie kurią prabilti yra ypatingai sunku, todėl, kad dažniausiai tai vyksta tokiose situacijose, kai nėra liudininkų.

Ne veltui tokiais atvejais diskriminacinėse bylose įrodinėjimo pareiga perkeliama atsakovui – tai reiškia, kad šiuo atveju jis turi įrodyti, kad diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo nebuvo“, – t. y. nekaltumo prezumpcijos nėra. Kodėl? Nes „prabilti sunku“ (palaukite, prabilti sunku gali būti ir apie bet kurį kitą nusikaltimą – kodėl ir jiems tada neatšaukus nekaltumo prezumpcijos?). Dar įdomiau: nes nėra liudininkų. To pakanka. JEI asmuo kaltinamas nusikaltimu, kuriam nėra liudininkų, TAI jis veikiausiai kaltas ir dabar tegul sukasi kaip išmano. Rimtai.

Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
13 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
13
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top